Įtarimų sukėlę žemės grąžinimo klausimai Alytuje pasiekė prokuratūrą: kliba valdininkų kėdės

Alytaus miesto savivaldybėje galimai buvo užčiuopti neskaidrūs žemės sklypų grąžinimo veiksmai. Miesto merui Nerijui Cesiuliui įtarimų sukėlė, kad žemės grąžinimui buvo suformuota per daug ir per didelio ploto komercinės paskirties sklypai, o už to galimai slypi tiek praėjusios kadencijos administracijos darbuotojų, tiek dabartinio administracijos direktoriaus Rolando Juonio neteisėti veiksmai. Miesto vadovas tikino nematantis galimybių toliau tęsti darbą su dabartiniu administracijos vadovu, o prokuratūrai išsiaiškinus, kieno interesai buvo paslėpti šioje istorijoje, pareikalaus atsakomybės.

„Šiandien oficialiai kreipiausi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, kuris susijęs su sklypų grąžinimu. Negalėčiau konkretizuoti situacijos, kad nepakenkčiau tyrimui“, – šiandien skubiai ir specialiai šiai į viešumą kilti pradėjusiai istorijai suorganizuotoje spaudos konferencijoje kalbėjo N. Cesiulis.

Jam įtarimų sukėlė keletas dokumentų, viename jų papildomai grąžinti 9 per didelio ploto ir ne tokios, kokia turėtų būti, paskirties sklypai, tačiau pasigilinus į situaciją, paaiškėjo, kad tokių sklypų iš viso būta apie 20. Sklypai pradėti formuoti dar praėjusioje kadencijoje ir jie yra didesni nei galima grąžinti (iki 10 arų) ir net ne tokios paskirties, kokia turėtų būti (namų valdos). Dokumentuose grąžinimui suformuoti komercinės paskirties sklypai, kurių dydis kelis kartus didesnis nei teisės aktuose numatyta leistina riba.

Neoficialiais duomenimis, didžiausią įtarimą sukėlė maždaug 4 ha teritorijos esančios ties Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvėmis.

Informaciją apie galimai neteisėtas sklypų grąžinimo procedūras miesto merui ir vicemerui Šarūnui Klėgeriui suteikė buvęs administracijos direktorius Vytautas Jastremskas. Pasak mero iškart buvo sureaguota ir kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kad būtų stabdytos grąžinimo procedūros, kad nebūtų padaryta žala miestui. Prokurorų prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, miestui bus padaryta milžiniška žala.

„Tikimės, kad tie sklypai nebus grąžinti, o kol kas negalėčiau atsakyti, kodėl taip nutiko ir kas konkrečiai už to slypi. Į šiuos visus klausimus atsakys prokuratūra ir nuspręs, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar yra pagrindas viešo intereso gynimui. Čia jau mes kalbame apie milijonines pinigų sumas“, – sakė meras. Ar bus pradėtas tyrimas ir dėl korupcinių veiksmų, miesto vadovas patvirtinti negalėjo, tik pabrėžė kreipęsis dėl viešo intereso gynimo.

Pasiteiravus, ar tiesa, kad miesto meras prokuratūrai apskundė dabartinio administracijos direktoriaus R. Juonio veiksmus, tiesiogiai jis to nepatvirtino, tik pabrėžė, kad jam nesvarbu, koks valstybės tarnautojas, kokias pareigas užima ar kokiai politinei jėgai priklauso, tačiau visi turi atstovauti miesto, o ne asmeninius interesus.

„Šioje vietoje esu principingas, nes prisiekiau prieš miesto žmones sąžiningai ir garbingai atstovauti savo miestą. Neleisiu nė vienam valstybės tarnautojui piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Man nesvarbu, kas ir už ko stovi. Pamatysime atitinkamų institucijų tyrimuose“, – teigė N. Cesiulis ir patikino, kad tolesnio darbo galimybių su dabartiniu administracijos direktoriumi R. Juoniu jis nemato, o artimiausiame tarybos posėdyje bus priimti atitinkami sprendimai.

Pareiškimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo Kauno apygardos prokuratūra gavo šiandien. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė patvirtino, kad tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo yra pradėtas. Susipažinus su pareiškimu, esant procesiniam poreikiui, bus renkama papildoma patikslinanti medžiaga bei priimtas procesinis sprendimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo.  Pareiškimas nagrinėjamas iki 20 darbo dienų, o esant poreikiui laikas gali būti pratęstas. ​​

Spaudos konferencijoje R. Juonys nedalyvavo, o susisiekti su juo telefonu, kad pakomentuotų situaciją, nepavyko.

Meras tikino bendravęs su administracijos direktoriumi, tačiau atsakymų į kai kuriuos klausimus nėra gavęs iki šiol. Esą buvo jo pareikalauta atsiimti sprendimus suformuotus sklypus perduoti NŽT, tačiau iki šiol to padaryta nebuvo.

Šiandien vyko ir koalicijos posėdis, kuriame šis klausimas buvo aptartas, tačiau konkretesnių posėdžio detalių miesto vadovas neatskleidė.

Į žurnalistų klausimus, ar tiesa, kad byra koalicija, meras atsakė neigiamai. Esą šiuo metu viskas yra gerai ir niekas nesikeičia. Esą koalicijos suardymu yra suinteresuoti kai kurie asmenys.

Buvęs administracijos direktorius, dabartinis Alytaus miesto tarybos narys V. Jastremskas žadėjo prisiimsiąs visą atsakomybę už tuos veiksmus, kuriuos padarė jo vadovaujama administracija. Esą tuo metu buvo suformuoti 9 sklypai, viršijantys 10 arų plotus. Jis aiškinosi, kodėl taip atsitiko, tačiau tąkart tarnautojai tikino, kad įvyko žmogiška klaida.

Pasak jo, panašių bandymų būta ir anksčiau. Administracijos darbuotojai buvo parengę dokumentus, pagal kuriuos komercinės paskirties sklypai turėjo būti atiduoti NŽT, tačiau ši procedūra buvo sustabdyta. Į tuometį administracijos direktorių kreipėsi ir buvę politikai, buvo jaučiamas didelis spaudimas, kad tie žemės sklypai būtų atiduoti NŽT.

„Mums dirbant, visuomet buvo laikomasi pozicijos, kad suformuojame gyvenamosios paskirties sklypus, juos atiduodame NŽT, o likusius laikome rezerve ir parduodame aukcionuose. Pusė pinigų būtų patekę į valstybės, o kita pusė – į savivaldybės biudžetus“, – paaiškino V. Jastremskas.

Taip pat jis tvirtino, jog savivaldybė šiame procese neturi jokių reikalų su konkrečiais asmenimis, o tik santykius su NŽT, kuri užsakė šimto gyvenamosios paskirties sklypų po 10 arų suformavimą, ko pasekoje būtų realizuota žemės reforma. Pasak V. Jastremsko, buvo jaučiamas nuolatinis konkrečių fizinių asmenų spaudimas esą pažeidžiamos gyventojų teisės į teisingą žemės nuosavybės atstatymą ir visa tai galima būtų laikyti teisėta, tačiau jie negalėjo turėti informacijos apie savivaldybės tyrimus sklypus.

Miesto vadovas patikino, kad savivaldybė yra pakankamai suformavusi sklypų, skirtų žemės nuosavybei atstatyti. Šiuo metu dar yra maždaug trys dešimtys neatsiimtų sklypų.

Viršelis – Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus nuotrauka.

Panašūs įrašai:

Vienas komentaras apie “Įtarimų sukėlę žemės grąžinimo klausimai Alytuje pasiekė prokuratūrą: kliba valdininkų kėdės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *