Andrius Jučas: „Atėjo Alytaus regioninių investicijų metas“

Antrai kadencijai į Alytaus miesto tarybą išrinktas konservatorius Andrus Jučas yra žinomas kaip jaunas politikas, savo nuveiktų darbų sąraše turintis jau ne vieną įgyvendintą jo kaip tarybos nario inicijuotą projektą. Politiko tikinimu, antroji kadencija prasidėjo kur kas įdomiau. Be to, jam buvo patikėtos labai atsakingos pareigos sprendžiant Alytaus regiono plėtros klausimus.

A. Jučas Alytaus miesto tarybos buvo deleguotas į Alytaus regiono plėtros tarybą, yra Alytaus miesto savivaldybės Peticijų komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos bei Aplinkos ir plėtros komiteto narys.

Ar patirtis pirmojoje Alytaus miesto tarybos kadencijoje kaip nors keitė Jūsų požiūrį į pačią politiką?

Požiūris tikrai nesikeitė, nes į tarybą atėjau su savo vertybiniais nuostatais ir jų laikausi iki šiol. Tik keitėsi suvokimas apie miestą, jo valdymą, tarybos darbą. Pirmieji metai man labiau buvo žvalgybiniai. Atrodė, kad miestas su maždaug 50 tūkst. gyventojų nėra didelis, tačiau reikalų tiek daug, kad visa tai atima labai daug laiko. Antroje kadencijoje man viskas daug aiškiau, kyla mažiau klausimų, žinomos miesto problemos, procedūros.

Į pirmą kadenciją atėjau su noru pakeisti pasaulį ir pradėti nuo Alytaus, o antrojoje kadencijoje jau turėdamas patirties suprantu, kad vienas tarybos narys tiek daug galių neturi. Taryba yra kolegialus organas, todėl savo konkrečios iniciatyvos vienas be kitų pritarimo įgyvendinti negali, visada turi ieškoti kompromisų su kolegomis.

Vis tik Jūsų įgyvendintų iniciatyvų buvo. Kuriomis didžiuojatės labiausiai?

Labai džiaugiuosi dėl savo įgyvendintos idėjos Alytuje atidaryti Lietuvybės centrą į savo gimtinę sugrįžusiems emigrantams. Tai pirmoji ir pavyzdine šalyje tapusi tokia idėja. Dabar kitos savivaldybės atvažiuoja pas mus semtis patirties, pasikonsultuoti, kaip susigrąžinti emigravusius kraštiečius.

Beje, savivaldybė mane deleguoja prieš pat „Breksitą“ susitikti su Anglijos ir Norvegijos lietuvių bendruomenėmis Londone. Susitikimų metu pristatysiu mūsų savivaldybę, jau nuveiktus ir būsimus darbus emigrantų susigrąžinimo tikslais. Net ir keletas grįžusių žmonių sėkmės istorijų jau yra gera pradžia.

Ne mažiau džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti vaikų maitinimo revoliuciją Alytaus miesto darželiuose. Pradėjau vesti savo vaikus į darželį ir kai pamačiau, kad maistas toks, kokį kažkada valgiau pats, suvokiau, kad šioje srityje laikas tarsi sustojo. Šiandien visuose miesto darželiuose maistas gaminamas sveikatai palankesnėmis sąlygomis, kiekviename jų yra konvekcinės krosnys, maistas įvairesnis, subalansuotas. Žinoma, dar yra ką veikti šioje srityje.

Šioje kadencijoje taip pat startavote su iniciatyva vasaros vakarais gyventojams organizuoti kino seansus po atviru dangumi. Ar ši iniciatyva turės kokį nors tęstinumą, ar su vasaros sezonu ji ir pasibaigs?

Pasirodo, kad kino po atviru dangumi entuziastų yra labai daug. Turbūt jau nebereikėtų nustebti ketvirtadienio vakarais pamačius žmones einant su sulankstomomis kėdėmis ir pripučiamais čiužiniais į lauko kiną. Iniciatyva pasiteisino, todėl tikiu, kad tai taps tradicija, kuri tęsis ir kitą vasarą.

Alytuje išties dar trūksta tos įvairesnės laisvalaikio veiklos. Taip, gamta graži, gali sėsti ant dviračio ir leistis per miestą, pasportuoti. Tačiau nesinori monotonijos ir kaskart kyla noras išbandyti kažką naujo.

Esate deleguotas į Alytaus regiono plėtros tarybą. Kokių darbų esate pasiryžęs nuveikti šioje srityje?

Turiu didelį norą į Alytų kuo daugiau pritraukti regionams skirtų investicijų. Ne paslaptis, kad ankstesnėse Alytaus regiono plėtros tarybose daugiau investicijų atitekdavo Druskininkams. Manau, kad dabar turime sutelkti pečius ir daugiau finansavimo pasiekti kitiems miestams ir rajonams, o ypač regiono centrui – Alytui.

Pagrindiniai uždaviniai – padidinti alytiškių galimybes įsidarbinti ir uždirbti didesnius atlyginimus, tad šioje kadencijoje didesnis dėmesys bus skirtas pramoninės teritorijos plėtrai, investicinės aplinkos gerinimui ir, jei rasime sutarimą, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigimui, kuriai dabar kaip tik rengiama galimybių studija. Žinoma daug dėmesio skirsiu ir švietimui, nes tai yra mūsų valstybės stuburas.

Paklausiu kaip Antikorupcijos komisijos nario, ar su daug korupcijos apraiškų Alytuje tenka susidurti?

Tiesiogiai pats su tuo nesu susidūręs, tačiau neneigsiu, nesu naivus ir jų pastebiu, gal ir ne tiesioginių. Džiugu, kad Alytus tarp šalies savivaldybių nėra pirmaujančiose korupcijos pozicijose.

Asmeniškai nesu sulaukęs jokių kreipimųsi į mane kaip į tarybos narį, kad būtų peržengtos ribos. Darbas Antikorupcijos komisijoje yra įdomus, gauname nemažai skundų dėl įvairių konkursų, tačiau tai nebuvo korupciniai atvejai, o daugiau teisiniai dalykai. Pradėdamas šios kadencijos darbą komisijai palinkėjau, kad ji turėtų kuo mažiau darbo.

Ar Jums kaip tarybos nariui yra tekę saviems švogeriams pasakyti „ne“?

Labai skambus klausimas, tačiau matyt nuo seno žmonės dar turi daug neigiamo nusistatymo politikams. Visiems tokiems atvejams yra geras filtras, kuris vadinasi vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri sergėja ir informuoja visuomenę apie politikų veiklą. Praeitą kadencija ypač pasižymėjo skundų gausa. Pasakyti „ne“ reikia mokytis ir deja, bet ir man tą teko ne kartą sakyti ir supranti, kad ištaręs tokį žodį kažką padarai labai nelaimingu. Politikas yra viešas asmuo, todėl taip ir priešų įsigyjama. Bet jei jauti, kad tavo argumentai teisingi, tada nėra ko bijoti.

Šią savaitę pirmą kartą į posėdį rinkosi ir Jūsų vadovaujama Peticijų komisija. Kokia praktika, ar daug peticijų alytiškiai pateikia?

Iš tiesų, pastebiu, kad gyventojai vis dažniau pradeda naudotis šia savo teise. Lietuvos gyventojai šiuo klausimu yra gan pasyvūs. Per praėjusią visą kadenciją Alytuje turėjome tik dvi peticijas, o štai tiek pat jų turime jau šios kadencijos pradžioje – dėl aerodromo išsaugojimo ir dėl alytiškių išrinktų iniciatyvų – miesto vartų ir voveriuko skulptūros Senamiesčio skvere – įgyvendinimo.

Man patinka, kad gyventojai turi savo nuomonę ir ją gina tokiomis teisinėmis formomis.

Kokia Jūsų asmeninė nuomonė apie tarybos sprendimą „ne“ pasakyti alytiškių iniciatyvoms?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo blogai, tačiau džiaugiuosi, kad pagaliau pradėjome kalbėti ir apie kultūrą, kuri iki šiol buvo apleista. Pačios iniciatyvos yra geros, tik reikia taisyti pačius nuostatus. Dabar mes už miesto pinigus galime įsirengti bet ką, neatsižvelgiant į tai, kad už konkrečias iniciatyvas balsavo vos keli šimtai gyventojų. Nors miesto tarybos nariai patys perskirsto labai nedidelę miesto biudžeto dalį. Tad šioje vietoje man trūksta bent jau minimalių reikalavimų, kaip numatyta mažiausia balsų kartelė, pavyzdžiui, 1000 ar daugiau balsų už vieną ar kitą idėją. Neabejoju, kad prie iniciatyvų klausimo taryboje dar grįšime ir tikrai priimsime alternatyvius sprendimus.

Darbas aplinkos ir plėtros komitete, koks jis?

Labai įdomi šio komiteto sudėtis savo asmenybėmis. Jos tikrai spalvingos, kalbančios pačios už save. Atrodytų, kad turėtų būti sunku suderinti nuomones, tačiau galiu patikinti, kad mums sekasi susitarti nepaisant politinių, partiškumo skirtumų. Nesistengiu apsimesti, kad viską išmanau, todėl vyresnių kolegų įžvalgos vienoje ar kitoje srityje praplečia ir mano akiratį.

Koks tas mūsų Alytus Jūsų kaip politiko akimis?

Tai tarsi neišsiskleidęs rožės žiedelis. Jis tikrai turi visas galimybes sužydėti visomis spalvomis. Tikiu jo ateitimi, tačiau viskas priklausys nuo priimamų sprendimų, kurie neišvengiamai atsimuš į didžiulę kritikos laviną, sulauks bendruomenių spaudimo. Bet mes privalome ryžtingai juos priimti, ieškoti kompromisų. Taip pat labai reikia Vyriausybės aiškios politikos regionų klausimu, nes dabar regionai turi per mažai savarankiškų funkcijų. Centrinė valdžia privalo pasitikėti savivaldybėmis, o savivaldybės taryba privalo rasti raktą į miestiečių poreikius.

Ačiū už pokalbį!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *