Nuo vasaros Alytaus miesto savivaldybei pagal teismo sprendimą po 18 metų susigrąžinus šilumos ūkį iš „Litesko“ ir jį perdavus bendrovei „Alytaus šilumos tinklai“, naujajam šildymo sezonui šilumos tiekėja ruošiasi turėdama rimtų iššūkių. Kaip sakė „Alytaus šilumos tinklų“ vadovas Mindaugas Nevardauskas, dabar rūpi, kaip sklandžiai pasiruošti artėjančiam šaltajam metų laikui, o kitąmet jau lauks dideli ir atsakingi darbai.
Šildymo kaina nesikeis
„Artimiausias mūsų tikslas yra su „Litesko“ gražinta gan prastos būklės šilumos tinklų sistema maksimaliai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui. Kitaip tariant, privalome sutvarkyti tą seną žiguliuką taip, kad su juo be trikdžių atvažinėtume dar bent vieną šildymo sezoną. Šiemet mes neinvestuosime ženklių pinigų į šilumos ūkio atnaujinimą, nes po jo perėmimo birželio mėnesį nebebuvo tam laiko ir finansinių galimybių, tačiau didesnių planų turime artimiausiems keliems metams“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
Ar, „Alytaus šilumos tinklams“ perėmus šilumos ūkį, alytiškiai pajus, kokių nors skirtumų artėjančio šildymo sezono metu? M. Nevardauskas patikino, kad tikrai niekas nesikeis – kaip gyventojai gavo sąskaitas iki šiol, taip gaus ir dabar, tik, kad jas pateiks ne „Litesko“, o savivaldybės valdomi „Alytaus šilumos tinklai“. Kol kas šį sezoną ženkliai nesikeis ir šildymo kaina, tačiau ateityje yra numatyta efektyvinti veiklą ir stengtis, kad kaina sumažėtų 5-10 procentų.
„Šilumos kainas tiksliai prognozuoti sunku, kadangi jos priklauso nuo kuro kainų, tačiau manome, kad ateinančio šildymo sezono kainos bus panašaus lygmens kaip ir buvo prieš tai. Džiugu, kad rugpjūčio mėnesio šilumos kaina yra rekordiškai maža – visame šalies kontekste buvo šeštoje vietoje ir tokios mažos kainos per pastaruosius 10 metų Alytuje nėra buvę. Mūsų tikslas per artimiausius metus – išlaikyti lyderiaujančias pozicijas, o planuose – dar labiau ją mažinti, nes matome tam rezervų, kur galima efektyviau dirbti. Tačiau viskam reikia laiko, turime didinti šilumos gamybos ir perdavimo efektyvumą, neišvengiamai investuoti. Turime ambicijų tapti vienu pigiausių šilumos tiekėjų, tačiau, pabrėžiu, labai greitų rezultatų tikrai nebus. Reikia suprasti, kad „Litesko“ perduotas turtas, išskyrus kogeneracinę jėgainę, kurią šilumos ūkio nuomininkas planavo pasilikti sau, yra stipriai „nugyventas“ ir prireiks kelerių metų, kad šilumos ūkis pasiektų pakankamai aukštą efektyvumą“, – kalbėjo M. Nevardauskas.
Vadovas atkreipė dėmesį, kad gyventojų mokėjimas už šilumą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, tačiau ir nuo sunaudoto šilumos kiekio pastate. M. Nevardauskas pateikė paprastą pavyzdį: nuo Alytaus iki Vilniaus su automobiliu, kuris vartoja mažai kuro, galima nuvažiuoti už 5 eurus, kai tuo tarpu su senu ir daug kuro vartojančiu automobiliu, tą patį atstumą galima nuvažiuoti ir už 15 eurų, nors kuras degalinėje kainuoja vienodai. „Gyventojai dėl mokesčių už šilumą turėtų žiūrėti ne vien į šilumos tiekėjus, bet į jų namų šildymo sistemos prižiūrėtojus. Šilumos tiekėjas šilumą tiekia tik iki namo įvado, o toliau už pastato vidaus šildymo sistemą atsakingas prižiūrėtojas, kuris reguliuoja pastato šildymo sistemą ir kaip teisingai, atsakingai jis tą daro, prižiūri, tai turi didelę įtaką, kiek konkretus pastatas sunaudoja šilumos. Kuo geriau ir efektyviau prižiūrimi pastatai, tuo mažiau jie sunaudoja šiluminės energijos“, – kalbėjo M. Nevardauskas.
Vadovo teigimu, didžiausias potencialas mažinant gyventojų mokesčius už šildymą yra efektyvi ir profesionali pastato šildymo sistemų priežiūra ir eksploatacija, bei kompleksinė pastatų renovacija. Efektyvi pastato šildymo sistemų priežiūra gali sutaupyti iki 20 procentų, o renovavus pastatus galima sutaupyti net iki 60 procentų šilumos ir tiek pat sumažinti mokesčius už šildymą.
Dėmesį telks į kritiškiausias vietas
Perėmus šilumos ūkį, per vasarą „Alytaus šilumos tinklams“ išties buvo ką veikti – reikėjo įvertinti turto būklę. Įmonės darbuotojų bei nepriklausomų ekspertų vertinimu, ji yra prasta. „Pastaraisiais metais „Litesko“ nepersistengė, tiksliau visiškai minimaliai investavo į šilumos ūkį, išskyrus į kogeneracinę jėgainę. Situacija tiek pačioje katilinėje, tiek trasose nėra džiuginanti, todėl reikės padaryti labai daug darbų, kad visų sistemų būklę paverstume stabilia“, – sakė vadovas. Jis nesiryžo įvardinti reikiamų investicijų sumos, jos šiuo metu yra skaičiuojamos, tačiau pabrėžė, kad tai bus pakankamai ženklios sumos.
M. Nevardauskas tikino, kad dabar ir artimiausiu metu svarbiausia dėmesį sutelkti į kritiškiausias šilumos trasos vietas, kur dažniausiai tenka likviduoti avarijas. Pasak jo, pastaruoju metu „Litesko“ neinvestavo į trasų atnaujinimą, o ir tos trasos, kurios buvo atnaujintos, jau kelią problemų dėl darbų ir medžiagų kokybės. Atliekant hidraulinius bandymus, trūko net ir naujai „Litesko“ laikais pakeisti trasų ruožai. Susitvarkius problemines vietas, palaipsniui „Alytaus šilumos tinklai“ investuos į šilumos nuostolių mažinimą, keičiant trasas naujomis ir efektyvesnėmis.
Bendrovės vadovas pabrėžė, kad iki šiol taip pat nebuvo investuota į dujinius katilus, kurie dėl sugriežtėjusių aplinkosauginių reikalavimų netrukus bus uždrausti eksploatuoti. Kadangi biokuro katilų galios esant minusinei lauko oro temperatūrai nepakanka ir dalį šilumos reikia gaminti naudojant dujas, todėl dabar laukia iššūkis, kuo greičiau katilus pakeisti naujais, atitinkančiais aplinkosauginius reikalavimus. Jau nekalbama apie senus ir susidėvėjusius kitus katilinės įrengimus, kurie taip pat reikalauja būti atnaujinti.
„Laukia daug sunkaus darbo metų, kad esamą šilumos ūkį padarytume efektyviu. Labai gaila, kad buvo praleista proga pritraukti ES struktūrinių fondų lėšų trasų modernizavimui. Dar bandyta spėti į paskutinį traukinį, gegužės mėnesį, buvo pateiktos paraiškos finansavimui gauti, tačiau dar nežinome, ar jis bus skirtas ir šiaip jau tai būtų tik lašas jūroje“, – teigė M. Nevardauskas.
Bylą nagrinės ne vienerius metus
Vadovo teiravomės, kokioje stadijoje šiuo metu yra Alytaus miesto savivaldybės teisminiai ginčai dėl kompensacijos išmokėjimo bendrovei „Litesko“, vadovas patikino, kad šis klausimas taip greitai nebus išspręstas ir veikiausiai prireiks mažiausiai dviejų ar net ketverių metų.
M. Neverdauskas nesiryžo vertinti kas, kur ir kada padarė klaidų, kad šiandien Alytus turi gaišti laiką ir eikvoti lėšas teismams dėl šilumos ūkio perėmimo ir kompensacijos išmokėjimo. Pasak jo, faktas, kad sprendimas šilumos ūkio nuomininkui leisti statyti kogeneracinę jėgainę, su sąlyga, kad po nuomos sutarties pabaigos ji liktų jam, nebuvo teisingas.
„Savivaldybė išties galėjo kiek kitaip pažvelgti į šį klausimą, tačiau tuo laiku viskas atrodė kitaip“, – kalbėjo pašnekovas.