Globėjai Petraičiai: „Mūsų misija – suteikti galimybę globotiniams rinktis kitokį kelią“

Ar Jūs ryžtumėtės po savo stogu glausti ir meile, rūpesčiu, kantrybe apgobti svetimus, socialiai pažeistus vaikus, kurie iki šiol savo tėvų namuose kasdien matė upes alkoholio, rietenas, psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą, keiksmažodžius, socialinių įgūdžių trūkumą, nerūpestingumą ir aplaidumą, meilės ir dėmesio stoką, dažnas akistatas su teisėsauga, nepriteklių ir amžinas problemas, išnaudojimą ir daugybę su visaverte vaikyste ir saugia aplinka tiesiog nesuderinamų dalykų? Alytaus rajone gyvenanti Kristinos ir Evaldo Petraičių šeima kaip tik tokia. Šiandien laikinieji globėjai ne tik augina du savo, bet ir globoja keturis likimo talžytus vaikus.

Pritrenkė žinia apie dukros sveikatą

Prieš tris dešimtmečius išvykę gyventi ir dirbti į Vokietiją, Petraičiai matė, kaip toje šalyje rūpinamasi socialiai pažeistais žmonėmis, ypač vaikais. Vis atostogoms į gimtąją šalį sugrįždavusi ir visuomenę sukrėtusius, skaudžiai vaikus palietusius įvykius matydama šeima įžvelgdavo daugybę Lietuvos socialinės apsaugos sistemos spragų.

„Matydami, kaip dėl neatsakingo tėvų elgesio kenčia vaikai, kaip žalojamas jų gyvenimas ir ateitis, ką jiems tenka išgyventi, supratome, kad negalime likti abejingi ir turime kažką daryti. Taip gimė mūsų apsisprendimas tapti globėjais ir tokiems vaikams suteikti saugesnę, ugdančią, laimingesnę aplinką“, – pasakojo E. Petraitis, kuris ir buvo šios minties iniciatorius. Ponia Kristina tam neprieštaravo.

Globėjais šeima tapo prieš dvejus metus. Šiandien jie laikinai priglaudę tris vaikus – keturiolikmetę mergaitę ir du trylikos bei keturiolikos brolius ir nuolatinę globą suteikė vienai keturiolikmetei mergaitei. Dėl globėjų statuso jie kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybę, teko išklausyti globėjų kursus. Tuo metu šeima augino sūnų ir jau laukėsi antros atžalos. Kai Petraičių namuose glaudėsi globotiniai, netikėtai jiems teko susidurti su žinia, kad jų mažylė gimė su širdies yda.

„Tąkart nežinojome, kaip mums elgtis, nes jau turėjome globotinių, o reikėjo rūpintis mūsų pačių dukros sveikata“, – pasakojo sutuoktiniai. Šiandien jų jaunėlei jau dveji ir ji jaučiasi puikiai.

Pradžia buvo sunki

Pasiteiravus, kaip Petraičių atžalos priima naujus šeimos narius, abu tvirtino, kad mažylei jie tarsi dėdės ir tetos, o aštuonmetis vyresnėlis priima kaip draugus.

Sutuoktinių klausėme, ar niekada nesigailėjo pasirinkę globėjų kelią, tačiau abu jie tvirtai teigė, kad ne. Tiesa, sunki buvo jų kaip globėjų pradžia, nes su jų mažylės gimimu į jų šeimą pateko dar aštuonių mėnesių kūdikis ir dvimetis vaikas. Šeima neslėpė, kad tąkart išties buvo sunku, o vienu metu rūpintis dviem kūdikiais ir mažamečiu atrodė nepakeliama.

Vėliau keturis mėnesius pas juos gyveno ir itin sunkaus būdo mergaitė, kuri galiausiai grįžo gyventi pas savo tėvą.

Nestinga iššūkių

Beje, iššūkiai nesibaigia ir dabar, kai šeimoje glaudžiasi keturi globojami paaugliai. „Visko būna, tačiau labai reikia kantrybės ir nesitikėti greito rezultato. Visko tenka mokytis pamažu. Stengiamės susitarti daug kalbėdamiesi ir tai yra efektyviausia auklėjimo priemonė. Žinau, kad jiems sunku, nes iki šiol gyveno laisvėje be taisyklių“, – pasakojo K. Petraitienė.

Ją papildė ponas Evaldas: „Sunkiausia jiems įskiepyti pagarbą vyresniam žmogui, nes jie neturi autoriteto. Jų žodynas buvo baisus, jau nekalbu apie elementarių socialinių įgūdžių nebuvimą, bendravimo trūkumus, tačiau dabar jau yra didelė pažanga. Be to, pastebėjome, kad kai su jais elgiamasi gražiai, pagarbiai, jie jaučia begalinį dėkingumą, o mums didžiausia padėka, kai jie šypsosi, yra laimingi ir išmoksta pamatyti gyvenimą kitomis akimis.“

Kai reikalai biologinėse šeimose pakrypsta gerąja linkme, problemos ima tvarkytis, globotiniams tenka palikti laikinųjų globėjų namus ir vėl sugrįžti į aplinką, iš kurios buvo paimti. Globėjų teiravomės, ar nebūna sunku paleisti globotinius dėl prisirišimo ir dėl vėl didėjančios tikimybės, kad jie toje aplinkoje pamirš viską, ko globėjai juos mokė.

„Žinoma, kad nelengva, nes įdedame daug darbo ir širdies, tačiau suprantame, kad mes negalime prisirišti, nes jiems teks grįžti“, – sakė ponia Kristina.

„Mes visuomet tikimės, kad pas mus vaikai atvyksta tik laikinai, kad jų šeimose problemos susitvarkys ir jie vėl galės grįžti. Mes neturime teisės jų prisipratinti, nes ir mes laukiam jų sugrįžimo į šeimas, ir jie patys. Kokie tėvai bebūtų, vaikai nori pas juos“, – teigė ponas Evaldas.

Vaikų istorijos šokiruoja

Kiekvienas į globėjų šeimą patekęs vaikas atsineša ir savo istorijas. Kai kurios jų – itin šokiruojančios. Petraičiai irgi susidūrė su situacijomis, kai iš globotinių lūpų išgirdę, ką jiems teko išgyventi, nežinojo, kaip pasielgti. O istorijų būta įvairių – nuo patyčių, smurto, savų vaikų girdymo alkoholiu, iki prievartavimų ir tėvų verslo – seksualinė prekyba savo vaikais už butelį. Būtent dėl pastarųjų istorijų globėjams kaip savo globotinių atstovams tenka varstyti ir teisėsaugos institucijų duris.

„Patikėkit, veikti išties yra ką – ne tik pasirūpinti buitimi, bet ir užsiimti vaikų lavinimu, užimtumu, reikia vežioti pas gydytojus dėl įvairių sveikatos problemų, paruošti į mokyklą. Todėl apie jokius kitus darbus net svajoti nėra kada“, – sakė K. Petraitienė. Beje, moteris yra oficialiai įdarbinta globėja ir už tai gauna darbo užmokestį ir jai kaupiasi darbo stažas.

E. Petraitis taip pat yra globėjas, tačiau oficialiai neįsidarbinęs šioje srityje. Jis iki šiol rūpinasi Vokietijoje likusiu verslu ir karts nuo karto tenka išvykti į užsienį.

Petraičiai labai daug dėmesio skiria savo vaikų ir globotinių ugdymui – jie nuolat veža juos į žaidimų aikšteles, visi kartu leidžiasi į ekskursijas po lankytinas šalies vietas taip plėsdami vaikų akiratį. Namuose visus darbus taip pat stengiasi dirbti kartu, nes taip formuojasi ir jų socialiniai įgūdžiai.

Globėjams reikalinga geradarių pagalba

Globėjai kiek galėdami stengiasi vaikams parūpinti ir žaidimų erdvę – šiuo metu prie savo gyvenamojo namo jie planuoja pastatyti ir prijungti vaikams skirtą žaidimų kambarį, nes aštuonių asmenų šeimai po nedidelio namo stogu vietos darosi mažai.

Kol vasara, šilta, vaikai žaidžia lauke. Kartu su jais E. Petraitis jiems sukonstravo supuokles, iš lentų sukalė žaidimų namelį, iš šiaudų rulonų surentė šokinėjimo erdvę ir čiuožyklą. „Pramogų erdves pasidarom iš to, ką turime, nes nupirkti žaidimų ir pramogų įrangą labai brangu. Turim svajonę, kuo greičiau praplėsti namą ir įrengti vaikams žaidimų ir poilsio kambarį, kad šaltuoju metų laiku turėtų, kur išsidūkti. Tačiau viskam reikia daug pinigų. Mes net svarstome galimybę prašyti paramos galbūt iš kitų žmonių, verslininkų, įmonių. Gal atsiras geradarių, kas sutiktų prisidėti savo darbu ar turi atliekamų statybinių medžiagų, o gal paskolintų statybinės technikos. Mes labai norime, kad mūsų globojami vaikai turėtų kuo geresnes sąlygas augti, norime suteikti jiems viską, ko jie neturėjo ir nematė biologinėse šeimose“, – sakė K. Petraitis.

Įkūrė bendraminčių asociaciją

Ši šeima rūpinasi ne tik savo globotinių gerove, bet ir liko neabejingi kitų globėjų problemoms. Jie įkūrė Alytaus rajono vaikų globėjų ir įtėvių asociaciją. „Kai lankėme globėjų kursus, mums tiesiog pamėtėjo mintį apie tokios asociacijos poreikį ir mes ėmėmės iniciatyvos. Asociacija suvienija ir suburia visus Alytaus rajono globėjus, skatina dalintis patirtimi, rūpesčiais, padėti vieni kitiems“, – sakė E. Petraitis.

Beje, visai neseniai asociacijos įkūrėjai savo sodyboje surengė vasaros šventę visai globėjų bendruomenei. Šventėje netrūko pramogų vaikams ir nuoširdaus tarpusavio bendravimo. O artimiausiuose Petraičių planuose – surengti bendrą globėjų ir įtėvių išvyką ir taip vienyti bendraminčius.

Šeima pasakojo, kad net jeigu atsiranda skubių reikalų ir iškyla poreikis palikti kam nors prižiūrėti vaikus, globėjai vieni kitiems noriai padeda.

Globėjai negailėjo gražių žodžių ir Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, kurie visuomet pasiruošę pagelbėti bet kokiais vaikų globos klausimais ir net padėti išspręsti iškilusius sunkumus ar laikinas problemas. Ir kaip jie patys sakė, būti globėjais nėra jokia našta. Priešingai, jie jaučiasi darantys gera ir tai jiems patiems teikia džiaugsmo.

Nusistatymas prieš paauglius – netikslingas

Sutuoktiniai neslėpė, kad žinią tapti globėjais artimi žmonės, draugai, kaimynai iš pradžių sutiko ne itin palankiai, tačiau dabar į visa tai ir aplinkiniai žvelgia kitomis akimis.

Petraičiai įsitikinę, kad žmonių nusistatymas prieš paauglių globą yra netikslingas, nes jie lygiai tokie pat žmonės kaip ir mes visi, kad jiems svarbu suteikti progą ir parodyti, kad gyvenimas gali būti ir kitoks, o kokiu keliu eiti toliau, globotiniai renkasi patys.

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie