Buvusio pareigūno sode – pasaulinės vynuogių, riešutų kolekcijos ir egzotika

Robertas Kunigiškis – gerai žinomas sodininkas Alytaus rajone, dar prieš daugiau nei dvidešimt metų užsikrėtęs vynuogininkystės liga. Kaip jis pats teigė, šioje srityje jau pasiekė viską, ką galėjo, azarto nebeliko, tad dabar susirgo nauja liga – riešutmedžių auginimu. Šiandien jo vynuogių ir riešutų kolekcijose – itin retos pasaulyje veislės. Ir tai dar ne viskas, nes Kaniūkų kaime esančiame sode auga ne tik Lietuvoje gerai žinomos, bet ir mūsų kraštams nebūdingos sodų kultūros.

Gamina savo vyną

„Nors ši vasara vėl sausringa, šiemet – vynuogių ir riešutų metai. Tik patys medžiai, deja, dėl sausros nepaaugo“, – vedžiodamas po savo sodo plantacijas džiaugėsi vyras.

Jis jau po trijų dienų pradės skinti vyninių vynuogių derlių. Per metus vidutiniškai užauga po kelis šimtus kilogramų.

Mieste gyvenantis R. Kunigiškis prisipažino, jog nebūna nė vienos dienos, kad neatvažiuotų į savo sodą. O ten, kad būtų jaukiau ir kur pasisplėpti nuo saulės kaitros ar netikėtai užklupusios liūties, ar valandėlę prisėsti tiesiog ramiam poilsiui, iš akmenų savo rankomis pasistatė stoginę su židiniu viduje. Darbo sode nestinga net žiemą, tai krosnį pakūrenti, kad sodinukai nenušaltų, tai palaistyti.

Jo vynuogyno kolekcijoje – per 70 rūšių vynuogių. Buvo metas, kai kolekcija išsiplėtė net iki šimto rūšių. Vienas jų sodininkas augina laukuose, o kitas šalčiams ir ligoms neatsparias veisles – šiltnamiuose.

Dalis jų – valgymui, o kita – specialiai vynui gaminti. Dalį derliaus sodininkas sunaudoja savo reikmėms, o pirmąkart šiųmečio savos gamybos vyno ragauja jau nuo kalėdinio stalo. Likusią dalį derliaus iš sodininko nuperka vyndariai mėgėjai.

„Savo vynuogių nepurškiu, noriu išsaugoti jų ekologiškumą. Jau kurios suserga, tai pasinaudoju liaudiškomis priemonėmis. Kitose šalyse per sezoną vynuogynai purškiami keliolika kartų, tad ir jų savybės bei skonis kiek kinta“, – pasakojo ponas Robertas.

 

Sode – egzotikos gausybė

Vynuogės vieną buvusių Alytaus policijos komisariato vadovų, policijos tarnybai atidavusių daugiau kaip 30 metų, apžavėjo dar jam tarnaujant kariuomenėje Azerbaidžano sostinėje Baku, kur nevaržomai galėjo valgyti ne tik vynuogių, bet ir abrikosų, melionų, arbūzų ir kitų anuomet egzotiškų kultūrų. Būtent todėl šiandien jo sode galima rasti zizifų, šilkmedžių, figų, bananų, geltonžiedžių sedulų, kivių, aktinidijų, persikų, abrikosų, nektarinų, jau nekalbant apie Lietuvoje įprastus vaismedžius ir vaiskrūmius – obelis, kriaušes, slyvas, gervuoges, šilauoges. Vyras šių sodo gėrybių savo rankomis prisidžiovina žiemai.

Pirmųjų žinių apie vynuogių auginimą jis sėmėsi bendraudamas su kitais sodininkais iš Rusijos, Kaukazo. Pirmuosius vynuogių sodinukus siuntėsi iš Volgogrado, vėliau – iš kitų miestų. Rimtai į vynuogininkystę vyras kibo nuo 2000-ųjų metų, kai jo žmona paveldėjo sklypą netoli Alytaus esančiame Kaniūkų kaime.

Pradėjo nuo keliolikos sodinukų, vėliau jų pats prisidaugindavo. Kaip tikino, daugybė vynuogių veislių nepasiteisindavo, tad jas išnaikino.

Į sodininką konsultacijų dėl vynuogių auginimo kreipiasi daug žmonių ir sunkiausia, kai juos reikia nuliūdinti, kad vynuogių jie neužsiaugins. „Pirmas mano klausimas būna, kur gyvena. Pavyzdžiui, Biržuose, Panevėžy vynuogės neauga. Joms reikia užuovėjos, saulėtos vietos, tinka molis, priemolis“, – pasakojo vyras.

Susirgo nauja liga

„Šiai ligai laikas atsispirti, nes jau pasiekiau viską, ką galėjau. Vynuoges jau perpratau. Neplanuoju atsisakyti šios veiklos, bet dabar susirgau nauja liga – pradėjau auginti riešutmedžius. Turiu nemažai lazdynų ir graikinių riešutų sodinukų. Iš viso pasaulio renku geriausias veisles ir jas skiepiju į turkinius lazdynus. Pernai rudenį iš Rusijos ir Ukrainos man pavyko gauti didžiausius pasaulyje lazdynus, kurių riešutai užauga po 5-6 gramus“, – pasakojo vyras.

Vienas toks sodinukas kainuoja nei daug, nei mažai – 15 eurų. Lazdynų veislių jis turi virš 10. „Riešutų mūsų pačių reikmėms dar neužtenka, todėl niekam jų nepardavinėjame. Tačiau jau galiu pasigirti surinkęs pasaulinę jų kolekciją“, – su užsidegimu akyse apie naujausią savo aistrą pasakojo sodininkas.

Jis pasakojo, kad Kanada jau uždraudė iš šalies išvežti sodinukų, augalų. Tuo pat keliu jau suka visa Amerika. „Kol kas savo riešutmedžių auginimo patirtimi ir jų veislių išradimais dalintis negaili Moldova, Lenkija, Ukraina. Ypač Ukrainoje yra daug vynuogių selekcininkų“, – tvirtino sodininkas.

Turėdamas tokį gausų sodo kultūrų pasirinkimą, tenka rūpintis jų gerove – palaistyti, žiemą šildyti patalpas, kuriose – jauni sodinukai. Tai išeikvoja labai daug energijos sąnaudų, tad šią problemą vyras išsprendė pasigaminęs savadarbę vėjo jėgainę.

Vyras apgailestauja, kad šiandien neturi kam perduoti savo sukauptų žinių ir patirties, mat vaikai sodininkystei neturi polinkio, tačiau nepraranda vilties, kad gal kada nors tuo susidomės anūkai.

 

 

 

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie