Savarankiško gyvenimo namai per metus: kiek žmonių sugrįžo į doros kelią?

Alytuje lygiai prieš metus duris atvėrę Savarankiško gyvenimo namai šiandien beveik pilni, o ši diena jų gyventojams kupina šventinės gimtadienio nuotaikos. Pirmojo įstaigos gimtadienio proga kieme skambėjo muzika, vaišėmis buvo nuklotas stalas. „Dar niekada taip gerai negyvenau kaip iki šiol“, – tarstelėjo viena šventės dalyvių.

Namai, kur rusena viltis

„Manau, kad šis projektas vis tik pasiteisino, nors iš pradžių sulaukė daug kritikos. Šiandien mes matome rezultatą. Šie namai jums visiems yra viltis keistis ir naujos gyvenimo galimybės. Geriausias to pavyzdys, gyventojai, kurie kardinaliai pasikeitė. Priklausomybės nieko gero neduoda. Yra toks taiklus posakis – alkoholis ištirpdo smegenis, santuokas ir indėlius. Tad linkiu visiems atsikratyti priklausomybių“, – taip į šventės dalyvius kreipėsi Alytaus nakvynės namų, kurių erdvėje ir buvo įkurta ši įstaiga, direktorius Artūras Galakvoščius.

Šia proga Savarankiško gyvenimo namų gyventojų pasveikinti atvyko ir Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė: „Meras jums visiems siunčia linkėjimų. O ši proga – neeilinė. Prisimenu, kai Alytaus nakvynės namai šventė 10-metį ir šventės metu kilo didelė audra, nuo žemės plėšusi palapinę. Džiaugiuosi, kad tuomet nenuplėšė pastato stogo, nes dabar būtent šioje pastogėje šiandien yra jūsų namai. Kviečiu jus visus stengtis, nes gyvenimas yra sunkus, kad ir kur ar kuo bebūtum. Kad tos šviesos mūsų visų gyvenimuose būtų kuo daugiau.“

Namai – beveik pilni

Šiandien 20-ties vietų savarankiško gyvenimo namuose gyvena 19 žmonių.

„Prieš metus pradėjusi čia dirbti nustebau, kad mūsų bendruomenė iš karto buvo susitelkusi ir viskas buvo daug lengviau negu pati tikėjausi. Turime ne vieną sėkmės istoriją, kurių herojai savo gyvenimus pakeitė iš pagrindų ir dabar labai stengiasi bei padeda kitiems. Taip pat džiaugiuosi, kad prie gražesnio mūsų bendruomenės narių gyvenimo prisideda ir kitos įstaigos, organizacijos, padėjusios organizuoti jų užimtumą ir veiklas. Tai kartu padeda paneigti stereotipą, kad asmenys, neturintys savo gyvenamosios vietos yra pavojingi ir reikia jų vengti“, – Savarankiško gyvenimo namų socialinė darbuotoja Ieva Šeškutė.

A. Galakvoščius patikino, kad šiandien Alytaus miesto gyventojams Savarankiško gyvenimo namų poreikis yra pakankamas, nors asmenų, norinčių geresnių gyvenimo sąlygų išties yra daug. „Jeigu būtų daugiau vietų, tektų priimti mažiau motyvuotus keisti gyvenimo būdą asmenis. Savarankiško gyvenimo namuose gyventi gali tik motyvuoti asmenys, jiems galioja labai pasiteisinusi nedidelė suvartoto alkoholio kiekio tolerancija – 0,4 prom. Priešingu atveju yra fiksuojamas pažeidimas ir jų surinkus tam tikrą kiekį, gyventojui nutraukiamos paslaugos. Per metus turėjome kelis tokius atvejus“, – teigė Alytaus nakvynės namų vadovas.

Per metus dėl galimybės gyventi Savarankiško gyvenimo namuose kreipėsi 29 Alytaus miesto gyventojai. Besidominčių šia galimybe buvo ir iš aplinkinių rajonų. Metų eigoje paslaugos už pažeidimus buvo nutrauktos 5 asmenims. Maždaug pusė dabartinių gyventojų čia gyvena nuo pat įstaigos atidarymo dienos. Trys asmenys buvo integruoti į visuomenę, jiems buvo paskirtas socialinis būstas, o viena jų sudarė privačią nuomos sutartį.

I. Šeškutė pasidžiaugė, kad tarp Savarankiško gyvenimo namų gyventojų pavyko išvengti atkryčio atvejų ir išlaikyti abstinenciją.

„Džiaugiasi mano širdis“

Viena sėkmės istorijos herojų galima vadinti nuo vasario mėnesio Savarankiško gyvenimo namuose gyvenančią Aną Jovaišienę: „Jaučiuosi čia kaip savo namuose. Džiaugiasi čia mano širdis. Man diagnozuota depresija, tačiau kai pradėjau gyventi čia, mažai vaistų naudoju.“

Moteris pasakojo, kad likimas jos nelepino nuo vaikystės ir namų šilumos jai trūko dar anuomet. Ankstyvoje jaunystėje ėmė rūpėti suaugusiųjų gyvenimas, ištekėjo, iš viso susilaukė šešių vaikų. Šeiminis gyvenimas irgi nesiklostė, įniko į alkoholį, iš jos buvo atimti vaikai. Vėliau užklupo psichologinės problemos, teko gydytis ir psichiatrinėje ligoninėje.

Stipriai sušlubavus sveikatai, moteris pateko į ligoninę ir tąkart jai teko išklausyti gydytojos priekaištų, kad skandina save alkoholyje. Tai A. Jovaišienę taip paveikė, kad šiandien, kaip ji pati tikino, geba atsispirti velnio lašų pagundoms ir be jų jaučiasi puikiai. Savarankiško gyvenimo namų gyventoja teigė, kad šiuo metu jai nieko nestinga, tik iki pilnos laimės trūksta geresnės sveikatos. O pinigų užtenka ir vaistams, ir maistui, ir drabužiams. Dar ir pasitaupyti sugeba. Šiuo metu ji yra Užimtumo tarnybos klientė, o iki garbaus pensinio amžiaus beliko vos 1,5 metų.

Po 13 metų pragaro jaučiasi kaip ponia

Janina Ligeikienė Savarankiško gyvenimo namuose gyvena beveik nuo jų atidarymo pradžios. Iki tol jos gyvenimas buvo tikras pragaras – sugyventinis nuolat prieš ją smurtaudavo. Neapsikentusi smurto, moteris ieškojo pagalbos ir ją surado: „Pragare gyvenau 13 metų, tai dabar gyvendama čia, jaučiuosi kaip karalienė. Darau ką noriu ir kaip noriu. Dar niekad taip negyvenau.“

Moteris prisipažino, kad gyvenime nevengdavusi ir taurelę pakiloti, tačiau dabar alkoholio paragauja tik ypatingomis progomis. Mirus jos motinai, per velnio lašus ji prarado ir savo gyvenamą būstą. „Dabar jaučiuosi kaip ponia, pajaučiau, kad gyvenimas gali būt gražus ir be alkoholio, o ir žmonės į mane kitaip žiūri. Nežinau, kiek man dar liko, bet bent jau tiek ramiai pagyvensiu“, – atviravo J. Ligeikienė.

Savarankiško gyvenimo namų gyventojos – Janina Ligeikienė ir Ana Jovaišienė. Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus nuotrauka.

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie