Nauji afrikinio kiaulių maro židiniai Alytaus rajone: užkrėstas šerniukas ir trys kiaulės

Prieš maždaug penkerius metus į Lietuvą atsiritusi afrikinio kiaulių maro (AKM) banga vis atsinaujina ir sėja naujus ligos židinius. Naujausias praėjusią savaitę aptiktas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Alytaus rajono apylinkėse taip pat išlieka AKM grėsmė, mat praėjusią savaitę sumedžiotam vos trijų mėnesių, 16 kilogramų svėrusiam šerniukui buvo nustatytas šios ligos užkratas, o liepos pabaigoje maras buvo patvirtintas ir trims Simno seniūnijos gyventojo augintoms kiaulėms.

Sumedžiotų šernų sumažėjo kelis kartus

„Po afrikiniu kiaulių maru užkrėsto šerniuko sumedžiojimo medžiotojų klubas įpareigotas tame miške keturis kartus per mėnesį organizuoti kritusių šernų paiešką. Paskutinį kartą jų Alytaus rajono miškuose buvo rasta šių metų gegužę. Už kiekvieną rastą kritusį šerną pranešėjui mokama 30 eurų išmoka, nepriklausomai nuo to, ar AKM užkratas pasitvirtina ar ne“, – teigė Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Romas Černius ir pridūrė, kad šernų populiacija Alytaus rajone yra ženkliai sumažėjusi.

Pasak jo, per šiuos metus iki pirmadienio iš viso Alytaus rajone buvo sumedžiota 61 šernas, kai 2013 metais, iki AKM bangos, jų buvo sumedžiota netoli tūkstančio, o iki šių metų pabaigos sumedžiotų šernų skaičius veikiausiai neviršys pusantro šimto. Nuo 2014 metų Alytaus rajono miškuose buvo rasta net 93 kritę šernai ir dar 26 apsikrėtę virusu sumedžioti.

Pirmoji AKM banga palietė Varčios, Daugio, Kalesninkų miškus. Juose kurį laiką buvo ribojamas lankymas. Antroji AKM banga 2016 metais atsirito iš Baltarusijos ir nuvilnijo per Kapčiamiestį, Varėną ir Alytų. „Abi bangos mūsų miškuose stipriai praretino šernų populiaciją. O šis žvėris yra geidžiamiausias medžiotojų laimikis. Tenka stebėti tendenciją, kad medžiotojai veikiausiai pradėjo saugoti šernų pateles, kad populiacija taip sparčiai nemažėtų. O už daugiau kaip 2 metų amžiaus sumedžiotas šernų pateles mokame po 100 eurų. Pagrindiniai AKM viruso išnešiotojai yra būtent šernai, todėl labai svarbu suvaldyti jų populiaciją iki minimalios. Priešingu atveju, situacijos nesuvaldysime“, – tvirtino tarnybos vadovas.

Simno seniūnijoje – naujas užkrato židinys

Liepos 24 dieną trims Simno seniūnijos ūkininko kiaulėms buvo nustatytas AKM susirgimas. Manom, kad užkratas galėjo patekti per pašarus, iš laukų atvežtą šienainį. Kiaulės buvo numarintos ir utilizuotos, o aplinka dezinfekuota“, – pasakojo R. Černius. Jis pabrėžė, kad AKM užkrato tikimybė padidėja būtent vasarą.

Kodėl nenori auginti kiaulių?

Šiandien Alytaus rajone belikęs 251 kiaulių laikytojas, kurie augina 669 kiaules ir viena stambų ūkį, apie 1 tūkst. kiaulių auginanti Panemininkų kaimo gyventoja. Šiuo metu zonų, kuriose būtų draudžiama auginti kiaules, nėra. Augintojai turi keturis kartus per metus deklaruoti savo laikomas kiaules, o jas įsigyti galima tik suženklintas ir tik iš jas pardavinėti galinčių ūkių. Taip pat kiaulių augintojai privalo laikytis biosaugos reikalavimų. Norintys pradėti auginti kiaules, iš Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turi gauti leidimą ir išpildyti keliamus reikalavimus – aptverti įėjimus į tvartus, mėšlides, įrengti dezomatus, persirengti rūbus ir persiauti aulinius. Kiaulių negalima šerti virtuvės atliekomis, žalia žole, tik plikytu pašaru.

Būtent šiuos išvardytus saugos reikalavimus R. Černius laiko kaip vieną priežasčių, kodėl neatsiranda naujų kiaulių augintojų: „Tai reikalauja papildomų investicijų, nors jos nėra jau tokios didelės. Įprastai jas laiko vyresnio amžiaus žmonės ir tos papildomos investicijos daugumą atgraso nuo šios veiklos. Jaunoji karta kiaulių auginimu nesižavi.“

Užtinka ir nelegalių augintojų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams tenka užtikti sodybų, kuriose nelegaliai auginamos kiaulės, tačiau tokių nėra itin daug. Tokiais atvejais, sodybų šeimininkai įspėjami ir įpareigojami kiekvienai laikomai kiaulei atlikti po beveik pusšimtį eurų kainuojančius tyrimus dėl AKM. Taip pat per tam tikrą laiką reikia išpildyti keliamus saugos reikalavimus.

R. Černius teigė, kad tiek medžiotojai, tiek medkirčiai, tiek miško gėrybių rinkėjai padidina riziką išplatinti AKM užkratą tačiau apribojimai lankytis miškuose, buferinėse zonose, yra atšaukti.

Iš viso Lietuvoje šiemet užregistruota buvo 15 AKM užkrato atvejų, iš jų net septyni Kazlų Rūdos savivaldybėje. R. Černiaus pasiteiravus, kada galima būtų tikėtis, kad AKM iš mūsų šalies atsitrauks galutinai, jis patikino, kad to prognozuoti tiesiog neįmanoma ir kaip pavyzdį pateikė Ispaniją, kuri daugiau kaip ketvirtį amžiaus kovoja su šiuo užkratu.

Viršelis – Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuotrauka.

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie