Česlovas Daugėla: „Aerodromo uždarymas reikš miesto sunaikinimą“

Č. Daugėla. Dzūkijosveidas.lt nuotr.

Matydamas, kokie planai, susiję su Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimu Alytaus aerodrome, svarstomi tiek šalies, tiek Alytaus miesto kontekste, buvęs Alytaus miesto meras, dabartinis tarybos narys Česlovas Daugėla susirūpino: „Esu alytiškis nuo pat šaknų ir man skauda širdį matant, kaip draskomas miestas. Dabartinė valdžia nesupranta, ką daro, o už sprendimus atsakingi visi 27 tarybos nariai“.

Kuo Alytus silpnesnis, tuo geriau Marijampolei

Č. Daugėla tikino, kad palaiko idėją steigti LEZ, tačiau tik ne istoriniame aerodrome: „Žvelgiant į trisdešimties metų perspektyvą, kai visame pasaulyje šitaip vystomas skraidantis transportas, aerodromo sunaikinimas reikštų miesto sunaikinimą. Mes einame priešinga linkme nei visas pasaulis. O juk šis objektas ne taip ir neseniai buvo pripažintas strategiškai svarbiu ir vienu perspektyviausių. Aerodromas likęs vieninteliu tašku, kuris gali duoti stimulą ateityje Alytaus miestui augti. Jis gali duoti tiek turistinę, tiek pramoninę naudą. Čia galima ruošti tiek aviacijos technikus, tiek vaikus ugdyti“.

Paklausus, kas, politiko manymu, pasikeitė, kad taip staiga Alytaus aerodromas buvo išbrauktas iš strateginių projektų plėtros planų, jis ir tam turėjo vienareikšmišką atsakymą: „Nes Vyriausybėje sėdi Marijampolė ir šiam miestui bus tuo geriau, kuo Alytus bus silpnesnis. Šiandien Vyriausybė keičiasi, neaišku, kas ten liks po metų, o Alytus liks nieko negavęs ir sugriovęs aerodromą“.

Nutiesti geležinkelį iki aerodromo – utopija

Č. Daugėla įvardijo ir daugiau priežasčių, kodėl LEZ’as neturėtų būti steigiamas aerodrome. Viena jų – dėl aplinkosauginių niuansų – praktikoje pramonę stengiamasi statyti ant kalvų, kad vėjai nupūstų visą jos sukeltą smogą, aerodromas yra žemiausioje miesto vietoje, todėl gyventojai bus pasmerkti kvėpuoti užterštu oru.

Tarybos narys tikino matęs apžvalgą, kurioje svarstyta galimybė iki pat aerodromo teritorijos nutiesti geležinkelį ir taip padaryti jungtį su Vilniumi, tačiau tokią idėją jis vadina utopija. Pasak jo, nutiesti geležinkelį nuo miesto pramonės iki aerodromo pernelyg dideli reljefo aukščių skirtumai, o nei pati valstybė ar juolab Alytaus miestas dėl milžiniškų kaštų to daryti tikrai nesiryš.

LEZ aukoja 50 milijonų eurų vertės sklypą

Maža to, Č. Daugėla įsitikinęs, kad aerodromo teritorija LEZ’o steigimui yra nepatraukli dėl ribotų galimybių jį plėsti. Jis pabrėžė, kad prie Alytaus miesto geležinkelio stoties teritorijos yra apie 100 ha, kurie rezervuoti būtent pramonei. Čia dar sovietiniais laikais yra nutiestos ir komunikacijos. Be to, šalia yra dar apie 140 ha teritorijos, priklausančios Alytaus rajono savivaldybei, todėl svarbu būtų leistis į konstruktyvų dialogą su rajono valdžia. Č. Daugėlos nuomone, čia ir galėtų būti steigiama LEZ. Žinoma, neišvengiamas būtų ir žemių supirkimo procesas, tačiau politikas įsitikinęs, kad tai padaryti nebūtų sudėtinga, nes toje vietoje žmonės negali nieko statyti, tik pramonės arba sandėliavimo objektus arba naudoti pagal žemės ūkio paskirtį.

„Ten hektaras kainuoja nuo 10 iki 20 tūkst. eurų. Vadinasi, šimto hektarų supirkimui reikėtų nuo 1 iki 2 milijonų eurų. Jeigu į Alytų atvykęs Ekonomikos ir inovacijų ministras sako, kad aerodromas yra valstybinė žemė ir nieko nekainuoja, tai jis nesugeba įvertinti valstybinės žemės, kuri irgi kainuoja. Vienas aerodromo žemės aras kainuoja apie 4-5 tūkst.eurų. Vadinasi, reikia paaukoti net 50 milijonų eurų vertės valstybinio turto, tam, kad būtų įkurta LEZ. Skirtumas tarp 2 ir 50 milijonų eurų tikrai yra. Dėl to tikrai neverta gadinti Alytaus miesto istorijos, – skaičiavimais dalijosi Č. Daugėla. –

Be to, tai ir viena gražiausių miesto vietų. Kaip miestų statybos specialistas, rašęs magistrinį darbą apie Alytaus miestą, galiu pasakyti, kad tai yra miestas praktiškai be automagistralės, be geležinkelio. Turi tik Nemuną ir aerodromą. Ir šiandien atsisakyti turimų susisiekimo vystymo galimybių, būtų neadekvatu. Marijampolė, Prienai savo aerodromus vysto, Suvalkai daro tą patį, o aplink visi rankom ploja, kad Alytus jį praktiškai jau uždarinėja“.

Sukels grandininę reakciją

Politikas pripažįsta, kad dabar aerodromas apleistas, jame nėra intensyvaus veiksmo, tačiau perspektyvų jis įžvelgia. Jo tikinimu, įrengus normalų 1,2 km ilgio asfaltuotą pakilimo taką, o šalia mažiems lėktuvams įrengus gruntinį taką, aptvėrus teritoriją ir įrengus kuro kolonėles ir priėmimo postą, turėtume perspektyvų aerodromą. Č. Daugėlos skaičiavimu, visam tam prireiktų apie 9 milijonų eurų.

„Praėjusios savaitės pabaigoje teko bendrauti su verslininkais, kurie norėtų trijų hektarų žemės mūsų mieste, kur dirbtų apie 200 žmonių ir būtų reikalingas pakilimo takas, kad nedideliais lėktuvėliais produkciją galėtų operatyviai eksportuoti į Europą. Man labai keista, kad miestui nereikia tokių investuotojų. Jeigu bus uždarytas aerodromas, tai daugybė didelę pridėtinę vertę duodančių verslų mūsų miestui pasakys ne ir mes daug ką prarasime. Tai gali sukelti ir milžinišką grandininę reakciją – kas garantuos, kad panaikinus aerodromą, mes netapsime nereikalingi ir Alytaus kariniam daliniui. Manau, kad tikrai ateis toks laikas“, – įsitikinęs tarybos narys.

Pasak jo, tai neturėtų būti mero ar kurio nors ministro skubotas sprendimas. Šį klausimą reikia išnagrinėti diskutuojant su miesto žmonėmis ir nuspręsti rengiant strateginį planą iki 2030 metų, nors Respublika ruošia planą iki 2050-ųjų ir jį sudarinės pagal miesto valdžios sprendimus.

Vienas komentaras apie “Česlovas Daugėla: „Aerodromo uždarymas reikš miesto sunaikinimą“

  1. Pats ryškiausias naujos valdžios poelgis – tęsti darbus, siekiant aerodromo teritorijoje įsteigti LEZ. Dėl šio veiksmo juos puola kairės ir dešinės radikalai, ir šiaip asmenys be moralės. Kiekvienas iš puolančiųjų stengiasi blykstelėti „žiniomis“ ir pagąsdinimais. Pasirodo, jei išnyks, praktiškai niekam, nereikalingas aerodromas ( jei būtų reikalingas jis neatrodytų taip kaip dabar atrodo jau daugelį metų ) miestas praras menamus pranašumus prieš kitus miestus ir vietoves. Pasirodo, kad verslininkai tik ir laukia naujoviško aerodromo Alytuje. Ir tada lėktuvai tik tūps ir kils, tik tūps ir kils, nuo ryto iki ryto ir net naktį. Apie aerodromą susikurs tiek darbo vietų, kad dirbti turės atvykti net iš tolimiausių šalies kampelių, nes vietinės darbo jėgos nepakaks. Tai – kliedesiai, pagal Ilfą ir Petrovą – Naujieji Vasiukai , ne kitaip. Jokie solidūs verslininkai nesidomi Alytaus aerodromu ir nesidomės nei ryt, nei po 50 metų , kitaip, jei tai būtų naudinga, aerodromas būtų seniausiai sutvarkytas už pačių verslininkų pinigus. Taip kliedi viena grupė valdžios priešininkų. Kiti iš vis skleidžia melagingas žinias, neva įkūrus LEZ bus teršiama gamta ir žmones užpuls įvairiausios ligos. Gerai kad nepraneša, kad gamyklos bus kūrenamos anglimi, kurias iš geležinkelio stoties per miestą arkliai vežimais trauks. Ir dirs tokiose įmonėse tik vergai atvežti iš Afrikos ar Azijos. Ir aišku gamyklinės atliekos bus tiesiog užkasamos , tuomet nereikės ARATC paslaugų. Juk kai kurie verslininkai tokią praktiką jau turi. Tiesiog įdomu, kam statyti gamyklas iš XIX amžiaus, jei už lango XXI ? Nejau aukštosioms technologijoms reikalinga kaminai ir anglys ? Patys kvailiausi nerasdami bet kokių absurdiškų argumentų tiesiog konstatuoja, kad jie gimė Alytuje ir todėl aerodromas turi likti, nes primena vaikystę. Neįtikėtina, kad gimimas Alytuje iš karto reikštų protingumą. Jei miestas būtų naudojęsis tik Alytuje gimusių išmintimi ir darbštumu, vargu ar jis būtų tapęs tokiu kokiu yra dabar. 1923 metais Alytuje gyveno 6,3 tūkstančio gyventojų, tiek pat kiek Kybartuose. Matyt Kybartai rėmėsi tik vietoj gimusiais, tad ir liko tik Kybartais, apie kuriuos žino beveik tik ten gyvenantys. Girdint tokius absurdiškus išvedžiojimus po kuriais slepiasi asmeniniai interesai, nori ar nenori tenka pagalvoti, ar miesto valdžia sugebės jiems atsispirti. Juk kuo didesnis absurdas tuo jį sunkiau nuneigti.

    Alytaus LEZ įkūrimas aerodromo teritorijoje – pats greičiausias, pats pigiausias ir efektyviausias būdas spręsti bedarbystės, dar geresnės miesto infrastruktūros ir kitų miestui kylančių problemų galimybė. Tad ir reikia padėti valdžiai įgyvendinti šį svarbų projektą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *