Alytaus užmojai aerodrome steigti LEZ: ką kalba patirtis?

Atgarsiai apie Alytaus miesto valdžios užmojus steigti Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) Alytaus aerodromo teritorijoje vis dar netyla. Apie aerodromui iškilusią grėsmę būti panaikintam prabilo ir žinoma Lietuvos asmenybė. Savo požiūriu sutiko pasidalinti ir vietinis verslininkas, o kitų šalies LEZ atstovai tai laiko sveikintina iniciatyva bei noriai dalijasi savo patirtimi.

Jurgis Kairys: „Neįsivaizduoju Alytaus be aerodromo“

Alytaus aerodrome kadaise skraidyti bei treniruotis teko ir vienam žymiausių Lietuvos lakūnų, akrobatinio skraidymo meistrui Jurgiui Kairiui. „Tai milžiniška erdvė miesto centre, beveik nenaudojama. Kodėl nekalbama apie tai, kad aerodromą galima perkelti į ramesnę, visiems tinkamą vietą? Ūkiško, dalykiško, supratingo ir atsakingo sprendimo, žvelgiant į ateitį, nėra. Neįsivaizduoju Alytaus be aerodromo, jis labai bus reikalingas ateičiai. O priežastis – paprasta – nes tai yra miestas, o aviacija yra viena sparčiausiai besivystančių sričių, turinti moderniausias technologijas, didžiausias perspektyvas“, – kalbėjo žinoma asmenybė.

Nepaisant to, kad J. Kairys pasisako, jog miestams aerodromai yra reikalingi, jo nuomone, Alytaus aerodromo infrastruktūra turi trūkumų – reikalingas ilgesnis ir saugesnis tūpimo takas, o jo teritorijoje pastatyti angarai irgi stovi ne vietoje.

Logistikos verslininkas Mantas Kilkus: „Tai ideali vieta“

Panašu, kad geriau turėti LEZ nei išsaugoti iki šiol taip ir neįveiklintą aerodromą renkasi ne tik Alytaus miesto  valdžia, bet tokį sprendimą teigiamai vertina ir vietinis verslininkas.

Beveik 14 metų logistikos veiklą Alytuje vystančios įmonės „Cedrus“  vadovas Mantas Kilkus linkęs šimtu procentų palaikyti iniciatyvą steigti Alytaus LEZ, o aerodromo teritorija, pasak jo, tam idealiausia vieta: „Svarbiausia, kad, kaip dažnai būna, tai neliktų tik planai. Dabar tik reikia laikyti kumščius, kad mums palankūs ministrai nepasikeistų, o dabartinė miesto valdžia suspėtų atlikti reikiamus darbus. Didieji miestai turi pasistatę modernius naujus, didelius pastatus ir jų tarpe stovi Alytus su skardiniu kioskeliu ir laukia didžiųjų investuotojų. Kadencija iš kadencijos visi stebisi, kur tie investuotojai, kodėl jie vis aplenkia Alytų. O visiems badantiems pirštu į pustuštį pramonės parką, tai pasiūlyčiau atsiversti parko puslapį ir pasižiūrėti, kokie ir kokio dydžio sklypai ten yra ir bent šiek tiek mąstantys supras, ką aš, kalbėdamas apie tai, turėjau minty.“

Pasak verslininko, kol neateis didieji verslai, o Alytus nepradės generuoti didelių, nesvarbu, verslo ar poilsio turizmo srautų, tol miestas neturės šansų atsispirti nuo dugno. Jo įsitikinimu, tada ir apie jokį smulkų verslą kalbėti beprasmiška.

„Kad miestui būtų suteikta tokia galimybė, svarbu atlikti didelius namų darbus, o mes visi turime patikėti, kad mūsų mieste galima įgyvendinti „super“ projektus. O kol kas mes džiaugiamės 30 žmonių įmonėlėmis ir tai vadiname didžiausiais miesto pasiekimais. Taigi, pradėti naujos valdžios darbai ir užmojai nuteikia optimistiškai“, – kalbėjo verslininkas.

Jo vertinimu, LEZ steigimui pasirinkta aerodromo teritorija yra ideali vieta, nes ji greičiausiai gali būti adaptuota LEZ startui. O iki šiol ši teritorija nebuvo išnaudojama nei ūkiškumo, nei vadybine, nei marketingo prasme.

„Jei paklaustumėte, ar aš čia matyčiau kitos veiklos galimybes, taip, matyčiau. Bet esu realistas ir renkuosi atsigaunantį miestą dabar, o ne fantazijas ir svajones, kurių, matant mūsų projektų įgyvendinimo tempus, greičiausiai nesulauksiu. Kviečiu visus palaikyti gerąjį scenarijų, tikėti ir tikėtis, nes aerodromo teritorija, tai vienas iš kelių žemės sklypų Alytuje, kuriais galime sudominti didžiuosius investuotojus. Jei mes ir šiandien nepasinaudosime paskutiniais šansais ir tinkamai neišnaudosime galimybių, kurios jau ranka pasiekiamos, mūsų miestas paprasčiausiai sunyks“, – dėstė verslininkas.

Marijampolė „švogeriams“ pasakė – ne

Lietuvoje šiuo metu įsteigti septynios LEZ teritorijos. Seniausiai veikiančios – Klaipėdos ir Kauno, o likusios penkios laikomos naujomis.

Pasidalinti patirtimi sutiko ir Kauno bei Marijampolės miestuose jau ne vienerius metus veikiančių LEZ vadovai.

78 ha apimanti Marijampolės pakrašty įkurta LEZ teritorija įsteigta jau aštuntus metus. Laisvo ploto čia jau beliko vos 20 ha, o visą užimtą plotą įveiklino vienas investuotojas, atnešęs apie 100 mln. eurų investicijų ir įdarbinęs 133 žmones.

„Tai ilga, sudėtinga ir kantrybės reikalaujanti kelionė, tai reputacijos verslas. O sėkmės gijos slypi filosofinėse gelmėse – pirmiausia reikia mylėti savo valstybę ir tinkamai ją atstovauti tarptautiniuose vandenyse, turėti patirties ir tam reikiamų kompetencijų, o savo „švogeriams“ išdrįsti pasakyti „ne“. Pastarasis momentas ypač svarbus mažesniems miestams. Labai svarbu turėti ir miesto gerovės viziją. Marijampolės atveju, išsigryninome tiek marketingo, tiek pardavimų, tiek politinę, ekonominę industrijas. Buvo visokių pamąstymų, kad gal vystyti statybas, logistiką, o gal turizmą skatinti, tačiau daugumai jų leidau pasakyti „ne“, nes Marijampolės stiprybes mačiau kitur“, – patirtimi dalijosi Marijampolės LEZ valdymo bendrovės vadovas Simonas Petrulis.

Kalbėdamas apie Marijampolės sėkmės istoriją, vadovas teigė, kad pradėjus veikti LEZ, mieste keliais kartais padidėjo viešbučių užimtumas, be to, vienas investicinis euras miestui atnešė ženkliai jaučiamų papildomų pajamų. Neišvengiamai kilo ir darbo užmokesčio vidurkis. Vietiniai verslai priversti stipriau konkuruoti, todėl kyla ne tik darbo užmokestis, bet ir gyventojų pajamų mokestis (GPM).

„Esame apytiksliai skaičiavę grąžą, kad jeigu savivaldybė investuoja kelis milijonus eurų į LEZ teritorijos infrastruktūrą, tai jie atsiperka per maždaug tris keturis metus“, – pabrėžė S. Petrulis.

Vertinimas: „Pagaliau Alytuje atsirado politinė valia“

Jis teigė besidžiaugiantis, kad Alytuje jau atsirado ryžtas, politinė valia įsijungti į LEZ teritorijų žaidimą, mat aplink labai daug gerų pavyzdžių, sėkmės istorijų. O Alytus, jo įsitikinimu, turi didelį potencialą: „Alytui seniai buvo laikas startuoti šiuo klausimu, nuoširdžiai linkiu susidėlioti savo strategiją, surasti savo stiprybes ir drąsiai žengti į tarptautinę rinką su profesionalais, komercijos atašė. Be abejo, nereikia tikėtis greitų rezultatų, reikia kantrybės. Tai gali trukti mažiausiai trejus metus. Miesto politikams teks atlaikyti nemenką spaudimą iš vietinio verslo, tačiau reikia drąsiai nešti savo vėliavą. Svarbu nebijoti suklysti ir nebijoti savo šešėlio. “

Pasiteiravus nuomonės apie LEZ steigimui Alytuje pasirinktą aerodromo teritoriją, S. Petrulis pabrėžė, kad svarbu pasverti aerodromo teikiamą ekonominę naudą miestui su LEZ ekonomine nauda ir įvertinti galimas alternatyvas.

Taip pat jis pabrėžė, kad klaidinga manyti, jog į LEZ teritorijas ateis anglies kasėjai ir panosėje terš orą, drums ramybę. S. Petrulis pabrėžė, kad Marijampolės LEZ negirdėti nei triukšmo, nei jaučiama oro tarša.

Kaunas: „Neįmanoma greitai pritraukti investuotojų“

Seniausiai įkurta – 1996 metais – daugiau kaip 500 ha teritoriją valdanti Kauno LEZ, kuri realiai veikti pradėjo tik 2004 metais. Ji šiuo metu iš visų septynių Lietuvos LEZ turi didžiausią joje įsikūrusių įmonių skaičių ir teritorinį plotą. Nepaisant to, Kauno LEZ teritorija užpildyta arti ketvirtadalio. Pirmąjį investuotoją Kauno LEZ pritraukė tik 2005 metais.

Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovas Vytautas Petružis patikino, kad LEZ funkcionavimo startui tiek daug laiko reikėjo, nes užtruko įstatymų koregavimas, buvo neišspręsti žemės klausimai, o iki šiol sprendžiami planavimo niuansai.

„Visą šį procesą galėčiau pavadinti biurokratija. 1996 metais tebuvo priimtas politikų sprendimas, kad Kaunui reikia LEZ, o realiai veikti ji pradėjo tik po aštuonerių metų“, – teigė V. Petružis.

Jo tikinimu, Kauno LEZ įsikūrę du trečdaliai vietinių investuotojų ir vienas trečdalis – užsienio, tačiau pastarųjų investicijos stipriai lenkia ir sudaro apie 70 procentų. Per visą Kauno LEZ gyvavimo laikotarpį sulaukta per 600 milijonų eurų investicijų, įdarbinta 4,7 tūkst. žmonių.

„Investuotojų pritraukti greitai neįmanoma, nes jiems reikia ne tik žemės, bet ir kitų infrastruktūros dalykų, darbo jėgos, šalies politinių, ekonominių sprendimų. Be to, daugybė sprendimų priklauso ir nuo užsienio, pasaulio politikos dalykų, pasaulinės ekonominės krizės ir daugelio kitų faktorių“, – sakė V. Petružis ir pridūrė, kad turi lūkesčių dar 200 hektarų įveiklinti per ateinančius 10 metų.

Pasak vadovo, užpildyti hektarai neatspindi realaus efekto, nes pavyzdžiui, aukštųjų technologijų įmonėms daug žemės ploto nereikia, užtenka tik ofisų, bet jos sukuria milžiniškas investicijas, labai gerai apmokamas darbo vietas.

Kalbant apie Alytaus planus steigti LEZ, V. Petružis tai vertino teigiamai: „Jeigu LEZ teritorija bus steigiama valstybinėje žemėje, tuomet viskas bus žymiai paprasčiau, lengviau. O kalbant apie vietą, kur geriausia, tai tikrai neturėtų būti toli už miesto, turėtų būti patogus atvykimas ir toje vietoje išvystyta visuomeninio transporto sistema.“

Kokie vėjai pučia kituose LEZ?

Jauniausia pagal įsikūrimą yra Šiaulių LEZ. Joje – per du šimtus ha ploto, tačiau šiuo metu beveik įveiklinta 30 procentų teritorijos. Čia netrukus įsikurs 3 įmonės. Šio miesto LEZ savo veiklos oficialiai dar nepradėjo, tačiau jau šiandien aišku, kad iki kitų metų pabaigos čia bus įdarbinta mažiausiai 200 darbuotojų.

412 ha turinti Klaipėdos LEZ buvo įkurta 2002 metais ir šiuo metu užimta beveik pusė teritorijos. Čia veikia apie tris dešimtis įmonių, pritraukta apie 600 mln. eurų investicijų ir dirba beveik pusšešto tūkstančio žmonių.

Mažiausią teritoriją užima 2013 metais įkurta Panevėžio LEZ (47 ha), tačiau čia įsikūrę keturi investuotojai, kurie įveiklino 31 procentas teritorijos, veikia 3 įmonės, įdarbinta apie pusė tūkstančio žmonių ir pritraukta investicijų už maždaug 30 mln. eurų.

Jeigu Alytuje būtų nuspręsta LEZ steigti dabartinėje aerodromo teritorijoje, jos plotas būtų per 100 ha. Tai būtų panašaus ploto LEZ kaip Akmenės (98,6 ha) ar Kėdainių (131 ha) LEZ.

Nuo 2012 metų įkurtame Kėdainių LEZ šiuo metu užimta daugiau negu trečdalis teritorijos, įsikūrusios 5 įmonės, pritraukta apie 2 mln. eurų investicijų ir įdarbinta apie 30 žmonių, o nuo kitų metų suplanuota įdarbinti dar apie pusantro šimto žmonių.

Akmenėje taip pat užpildyta daugiau negu trečdalis 2012 metais įkurtos LEZ teritorijos, įsikūrusi viena įmonė, įdarbinta apie šimtas žmonių.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *