Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas: „Į merus nekandidatuosiu, kai pajusiu idėjų stygių“

Šalies savivaldybių valdžios šiomis dienomis švenčia „šimtadienius“: kas nuspręsta, suspėta padaryti, kuo galima pasigirti, ką verčiau nutylėti… O kas, jei prie valdžios vairo stoji nebe pirmą, antrą ir net ne penktąjį kartą, jei tau skubėti įrodyti savo darbštumo per pirmąsias šimtą dienų nebereikia?

Apie pradėtą 7-ąją kadenciją, tamsiąją politikos pusę ir tai, kas laukia Alytaus rajono gyventojų ateinančius ketverius metus, portalas „Dzūkijos veidas“ kalbasi su Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku.

Vyrauja nuomonė, jog dvi kadencijos merui yra optimalus laikotarpis visiems sumanymams įgyvendinti, po to jau kyla grėsmė demokratijai. Su kokiomis mintimis pradėjote savo 7-ąją kadenciją, Mere?

Tos mano septynios kadencijos buvo su pertraukomis, nepilnos, nes teko dirbti Seimo nariu, vicemeru. Kažkada sau esu pasakęs, jog į merus nekandidatuosiu vos tik pajusiu idėjų stygių. Toks pajautimas dar neatėjo, suburta puiki komanda, o ir mano amžius tinkamas dirbti. Kita priežastis, kodėl Alytaus rajono mero posto nusprendžiau siekti dar kartą – tarp kitų kandidatų nemačiau to lyderio, kuris galėtų perimti visus darbus ir tinkamai vadovauti.

Ateinančius ketverius metus veikti tikrai bus ką, nėra nė vienos srities, apie kurią būtų galima pasakyti, jog joje padaryta viskas ir veikti nėra ką. Esu įsitikinęs, jog visur, kad ir kiek daug nuveikta, gali būti dar geriau.

Kolektyviniuose soduose kuriasi daug jaunų šeimų ir man rūpi bėdos, su kuriomis jos susiduria. Komunalinio ūkio situacija rajone nėra gera – vos pusė gyventojų turi kanalizaciją, reikia spręsti geriamojo vandens eikvojimo problemą. Toliau švietimo reikalai – turime tęsti tinklo pertvarką, nes mokinių skaičius tebemažėja, veikiausiai nepavyks išvengti dar vienos mokyklos uždarymo; mokinių pasiekimai prastėja, reikia galvoti apie ugdymo kokybės gerinimą.

Berods tik šioje kadencijoje ėmėtės naujos iniciatyvos – reguliariai lankotės seniūnijose, susitinkate su gyventojais. Kokiais rūpesčiais šiandien gyvena Alytaus rajono žmonės?

Šie susitikimai buvo rengiami ir ankščiau, tačiau ilgainiui ėmiau abejoti jų nauda ir nusprendžiau atsisakyti. Ne paslaptis, į juos ateidavo ne gyventojai, o įvairių įstaigų vadovai. Ėmiau justi dirbtinį ryšį, bendravimą tik dėl akių.

Šiemet vėl pabandžiau imtis šios iniciatyvos ir likau maloniai nustebintas. Pavyzdžiui, pirmajame susitikime Simne planavome užtrukti maždaug valandą, tačiau prabuvome visas tris, pabendravome beveik su pusšimčiu seniūnijos gyventojų. Krokialaukyje susitikti su mumis panoro apie 30 žmonių. Viena vertus, liūdna, kad galbūt seniūnai deda per mažai pastangų gyventojų problemoms spręsti, tačiau džiugu, kad žmonės tiki šių susitikimų nauda.

Vieniems reikia privažiavimo kelio, kitiems – finansinės pagalbos namo renovacijai, tretiems trukdo duobė ant kelio ar pasviręs elektros stulpas. Ir nėra taip, kad mes išklausome žmones ir pamirštame. Viskas užfiksuota, po kurio laiko nuvyksime patikrinti, ar buvo sureaguota ir problemos sprendžiamos.

Alytaus rajono savivaldybė iš esmės ėmėsi vandens motociklų Daugų ežere problemos. Ką atsakytumėte teigiantiems, jog jai tiek dėmesio skiriama, nes mero sodyba stovi ant šio ežero kranto?

Tai netiesa, nes pirmiausia aš ten dar realiai negyvenu, jau kokius dvidešimt metų vyksta statybos ir iki šiol namas nėra pilnai užbaigtas. Politinių oponentų mesta korta buvau eilinį kartą apšmeižtas, nors per tiek metų jau esu prie to pripratęs, tai yra tamsioji politikos pusė ir nieko čia nepadarysi. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika mano asmeniui skyrė daug dėmesio: važiavo įvairios komisijos, tikrino, o praktiškai nieko nerado.

Ne Alytaus rajono meras pasakė, jog vandens motociklininkams Didžiulio ežere ne vieta, tai savo parašais patvirtino beveik tūkstantis seniūnijos gyventojų. Gaila, kad Aplinkos ministras mūsų neišgirdo ir buvome priversti kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tikimės, kad teismas išgirs žmones ir apgins viešąjį interesą.

Alytaus miestas turi Pramonės parką, kuris nėra pilnai įveiklintas, dar planuoja Laisvosios ekonominės zonos kūrimą. Alytaus rajonas turi ambicijų steigti savo Pramonės parką, ar neužlipsite ant to paties grėblio, o gal kažką darysite kitaip?

Dėl LEZ‘o Alytaus miesto valdžia iki šiol tylėjo, konkretesni svarstymai suaktyvėjo tik pastaruoju metu. Alytaus rajono pramonės parko steigimo studija buvo užsakyta kiek ankščiau, ji jau atlikta ir pristatyta. Aš nesu prieš miesto plečiamą pramonės zoną ir tikiu, kad verslas pasirinks, kur jam geriau.

Kartais pasigendu iš kaimynų konkrečių sprendimų, darbų tęstinumo, matau daug mėtymosi. Visai nesenai buvome susitikę su Ekonomikos ir inovacijų ministru, jis patvirtino, jog investuotojams riekia didelių sklypų, ko Alytaus miestas iki šiol negali pasiūlyti.

Kas liečia lipimą ant to paties grėblio, tai savo veiksmus esame gerai apsvarstę. Nesiruošiame pulti siūlyti daugybės sklypų, suformuosime kelis didesnius, o jau po to žiūrėsime pagal poreikį. Nesiruošiame investuoti didelių pinigų, sėdėti prie lango ir laukti – ateis investuotojas ar neateis. Tiesa, jau dabar turime keletą realių užsakovų, kurie norėtų įsikurti pas mus, seka eigą ir laukia konkrečių sprendimų.

O apskritai, kokia yra ta Alytaus rajono vizija, kuria kryptimi einama – pramonės, turizmo, žemės ūkio plėtros?

Į Alytaus rajono viziją įeina viskas, ką išvardinote. Tai trys vektoriai, kuriuose mes norime ir galime būti aktyvūs. Turime gražią gamtą, per 70 ežerų, daugybę lankytinų vietų, Butrimonyse pradėjo veikti įspūdingas fontanas, kitąmet duris turėtų atverti atnaujinta Kurnėnų mokykla, esame pasiruošę palaikyti turizmo sektorių. Kita vertus, suprantame, pramonės svarbą rajono klestėjimui, todėl turime plėtoti ir ją, juolab, kad galimybių yra. Nenusišaliname ir nuo ūkininkavimo, nes dzūkai darbštūs žmonės, Alytaus rajone yra derlingų žemių, ši veikla konkurencinga.

Norisi, kad Alytaus rajone žmonėms būtų gera gyventi, kad jie čia turėtų ką veikti. Džiaugiuosi ženkliai, net 4,2 proc., sumažėjusiais bedarbystės rodikliais. Ir nors darbo užmokesčiu negalime lygiuotis su didmiesčiais, tačiau vis tiek skatiname gyventojus dirbti – savivaldybė kompensuoja jiems kelionės į darbą išlaidas, remia smulkų ir vidutinį verslą, bendradarbiauja su įvairiomis švietimo įstaigomis dėl specialistų rengimo, gerina infrastruktūrą. Darome viską, kad būtų ne tik siūlančių darbą, bet ir norinčių dirbti.

Džiugu ir tai, kad Alytaus rajone daugėja gyventojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai mūsų rajone gyventojų daugėjo 340. Iš 60 šalies savivaldybių gyventojų padaugėjo tik 9-iose ir Alytaus rajono viena iš jų.

Sakoma, jog vyrai priimdami sprendimus vadovaujasi logika, moterys – emocijomis. Šioje kadencijoje svarbiausius postus patikėjote būtent moterims, kodėl?

Visada sakiau ir sakysiu, kad moterys Lietuvoje yra dauguma, todėl jų interesas turi būti atspindėtas valdžioje. Dabar lyčių lygybę priimant sprendimus ir moterų matomumą valdžioje ypač deklaruoja Europos Sąjungą ir mes negalime to nepaisyti. Štai, pavyzdžiui, mūsų savivaldybės administracijoje virš 80 proc. darbuotojų yra moterys, kuo labai džiaugiuosi.

Tiesiog taip jau sutapo, kad ankščiau aukščiausi postai mūsų savivaldybėje tekdavo vyrams, o šioje kadencijoje jie buvo patikėti moterims. Tiek vicemerę Dalią Kitavičienę, tiek administracijos direktorę Gintarę Jociunskaitę į juos pasiūliau, pirmiausia, dėl kompetencijų. Dirbome prieš tai kartu, esame pasiekę puikių rezultatų, todėl pasitikiu jų žiniomis ir galimybėmis.

Ir pabaigai, tai kuo Alytaus rajono meras tampa užvėręs savo kabineto duris? Kaip atrodo Jūsų laisvalaikis, kaip atsipalaiduojate po darbų?

Kur jau kur, bet šioje srityje esu labai neįdomus, dėl ko dažnai sulaukiu priekaištų ir iš savo šeimos. Laisvo laiko turiu labai nedaug, ir tos vasaros ne kažin ką matau. Mėgstu medžioti, grybauti, uogauti. Į užsienį skraidau nedaug, dažniausiai darbiniais reikalais, vasarą poilsiauju čia pat Dzūkijoje, savo gimtinėje su artimaisiais, kelioms dienoms su šeima nuvykstame į Lietuvos pajūrį.

Be to, dar gi esu ūkininkas. Jeigu į darbą keliuosi prieš 6 val., tai per atostogas dirbti laukuose – 4 val. ryto. Ūkininkauju ne dėl to, kad man trūktų pinigų, tiesiog suprantu, kad mero postas yra laikinas, todėl papildoma veikla padeda jaustis ramiau ir saugiau dėl ateities. Ką čia gali žinoti, kada kam „užkliūsi“, juk ne kažkokių įtakingų asmenų, o tik paprastų žmonių liokajus esu.

Viršelis – Alytaus rajono savivaldybės archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *