Varėnos rajono meras A. Kašėta: „Nėra geresnės vietos gyventi už Varėną“

„Naujų galimybių ir senų tradicijų kraštas“ – toks užrašas pasitinka atvykstančius į Varėną, kurioje apsilankėme tęsdami pradėtus susitikimus su Dzūkijos savivaldybių merais. Apie tas naujas galimybes, kuo šiandien gyvena varėniškiai, antrą kadenciją, darbus ir laisvalaikį kalbamės su Varėnos rajono savivaldybės meru Algiu Kašėta.

Gerbiamas Mere, Varėnos rajono žmonės Jūsų darbus įvertino teigiamai – išrinko antrai kadencijai, o ar pats sau kritikos neturite?

Negaliu sakyti, kad esu visiškai patenkintas tuo, kas vyko pirmojoje kadencijoje. Tikrai teko mokytis, susidurti su tam tikrais iššūkiais, kaip antai nebaigtu statyti baseinu, kai projektui skirtų pinigų jau nebelikę. Ne visos problemos sprendėsi taip, kaip norėjau, tačiau vienareikšmiškai – pirmieji keturi darbo metai buvo naudingi pažintine prasme, tikiu, kad antrojoje kadencijoje pavyks pasiekti dar didesnį pagreitį.

O kodėl nusprendėte mero posto siekti antrą kartą, ko nesuspėjote padaryti?

Dar 2015 metais, kandidatuodamas į Varėnos rajono merus pirmą kartą, ketinau dirbti ne keturis metus. Kitų savivaldybių merų patirtis parodė, jog norint realizuoti savo idėjas, šio laikotarpio nepakanka. Ypač dėl biurokratinių procedūrų ir laiko, kurio jos pareikalauja, nuo idėjos iki rezultato reikia nueiti labai ilgą kelią. Be to, naujoms idėjoms subrandinti reikia tam tikrų patirčių, tuomet atsiranda aiškumas – ko dar reikia ir kaip tą galima įgyvendinti. Taigi, antroji kadencija buvo logiškas sprendimas. Manau, jog aštuoneri metai merui yra optimalus laikotarpis.

Bendraujate su Varėnos rajono žmonėmis, turite įsidiegę „Problemų žemėlapį“. Kokiais rūpesčiais šiandien gyvena varėniškiai?

Labiausiai šiuo metu Varėnos krašto žmones slegia sausra – miškuose, daržuose, kapavietėse, visur. Mūsų gyventojai kasmet uogaudami ir grybaudami prisiduria papildomai, panašu, kad šiemet sąlygos uždirbti iš gamtos gėrybių bus minimalios. Taigi, šiandien didžiausias varėniškių rūpestis – gamtos išdaigos.

Teko girdėti, kad Varėnos kraštą pamėgę didmiesčių senjorai – čia įsigyja nekilnojamo turto, leidžia laisvalaikį. Alytuje – gera gyventi, Druskininkuose – ilsėtis, o Varėnoje – iškeliauti anapilin?

Jei tokia tendencija įsibėgėtų, tai mes labai džiaugtumėmės, o jei į Varėną pradėtų keltis ir jaunesnio amžiaus žmonės, tai būtume labai laimingi. Visiems visada sakau, jog nėra geresnės vietos gyventi už Varėną, nes mamoms čia nereikia sugaišti pusės dienos vežiojant vaikus į būrelius, o vyrai, nerandantys darbo Varėnoje, gali kasdien važinėti į Vilnių – neužtruks ilgiau nei ryte sostinės gatvių spūstyse.

Turime senstančios visuomenės problemą ir dedame daug pastangų, kad Varėna taptų patrauklia vieta gyventi jauniems žmonėms, norisi pritraukti naujakurių iš didmiesčių, susigrąžinti išvykusius studijuoti, nes jaunimas gali paversti kraštą gyvu.

Taigi, džiaugiamės senjorais, bet kviečiame ir jaunus žmones – vietų darželiuose ir mokyklose turime pakankamai, juos galima pasiekti pėsčiomis, turime puikią menų mokyklą, naują ir modernų sporto centrą su baseinu, atnaujintus sporto aikštynus.

Apskritai pastaruoju metu Varėnoje daug dėmesio skiriama sportui. Ar tai reiškia, kad ateityje čia važiuosime sportuoti, o ne grybauti? Kokia rajono ateities vizija, į kokią sritį orientuojamasi?

Mūsų krašto devizas, kuriame daug kas sutelpa – „Šiuolaikiškas gyvenimas gamtos ritmu“ – tai patvirtinta dešimties metų strategija. Didelį dėmesį skiriame turizmo sektoriui, sveikatingumo projektų vystymui, stengiamės, kad Varėna taptų patrauklia vieta gyventi – investuojame į infrastruktūrą, lengviname sąlygas smulkiesiems verslininkams.

Mūsų gamta graži, turime tuščių pastatų, atstumai iki didmiesčių nėra dideli, reikia tik veikti, tačiau tenka susidurti su tam tikromis kliūtimis. Pavyzdžiui, Valkininkų sanatorijos pastatus iš Vyriausybės atsiėmėme gana sėkmingai, tačiau kol kas niekaip nepavyksta turėti planuotų privačių senelių namų, kas leistų plėsti sveikatingumo paslaugų spektrą rajone. Tikimės, kad teisminiai procesai netrūks labai ilgai ir mes galėsime toliau puoselėti savo kraštą gražiomis ir, svarbiausia, naudingomis idėjomis.

Negalime pretenduoti į pramonės miesto vardą, nes apie 70 procentų rajono teritorijos – miškai, mus „smaugia“ miškų įstatymas, neturime sklypų, kurių paskirtį galėtume keisti ir padaryti juos patrauklius verslui.

Savivaldybių indekse Varėnos rajonas užima 32-34 vietas iš 54 mažųjų savivaldybių. Nors kasmet rezultatai gerėja, tačiau ko trūksta, kad tai vyktų sparčiau?

Taip, situacija yra tokia, tačiau mums sunku konkuruoti su savivaldybėmis, su kuriomis stipriai išsiskiria sąlygos, specifika, lygiavertiškumas, pavyzdžiui, Klaipėdos ar Kauno rajonų. Kita vertus, mes nenuleidžiame rankų.

Šiame indekse žemyn mus tempia švietimas – koją kiša pustuštės mokyklos. Praeitoje kadencijoje uždarėme trejetą mokyklų rajone ir iš dabartinių skaičių bręsta sprendimai dėl dar kelių. Tai nėra naujiena nei konkrečių kaimų gyventojams, nei tų įstaigų pedagogams. Skaičiai yra pakankamai iškalbingi ir situacija aiški, visi esame tam nusiteikę.

Kitas svarbus rodiklis – užsienio investicijų pritraukimas, kuris taip pat neleidžia pakilti aukštyn, tačiau čia mes bejėgiai kažką įtakoti, kaip minėjau, mūsų kraštas – labai miškingas ir mes neturime galimybių priimti investuotojų.

Bent jau ankščiau, Mere, gyvenote tarp Varėnos ir Vilniaus, o kaip yra dabar? Štai, pavyzdžiui, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė po laimėtų rinkimų su šeima iš sostinės persikėlė į Lazdijus.

Iki šiol gyvenu tarp Varėnos ir Vilniaus. Vasarą gyvenu Milioniškių kaime, žiemą kasdien važinėju į Vilnių, nes sodyba nėra pritaikyta gyventi šaltuoju metų laiku. Turiu moksleivį sūnų, kuris nenori palikti savo aplinkos, mokyklos, draugų, sportinės veiklos sostinėje. Taigi, stengiamės patenkinti visų šeimos narių interesus ir šiandien yra taip, kaip yra.

Aš pats esu „kaimo vaikas“ ir ateityje, kai nebebus jokių trukdžių, neįsivaizduoju savęs gyvenant kažkur kitur nei kaime. Per atostogas nenoriu važiuoti į jokius tolimus kraštus, nes smagiausia man yra Milioniškėse.

O kaip Varėnos rajono meras atsipalaiduoja po darbų, leidžia atostogas?

Aktyviai gamtoje, pradedant maudynėmis ir baigiant pasivažinėjimu dviračiu. Mėgstu skaityti labai įvairią, bet kokybišką literatūrą, turėdamas laiko ruošiu publikacijas istorine tematika. O ir darbų kaime niekada netrūksta, vasara – tinkamiausias metas prisirinkti vaistažolių, ką ir darau, pats ruošiu jas naudojimui. Tiesa, labai gaila, kad to laiko savo pomėgiams neretai pritrūkstu.

Viršelis – Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Asmeninio archyvo nuotr.