Alytaus rajonas neturės savo Seimo nario?

Artėjant kitų metų Seimo rinkimams, naujausiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) planuose – vienmandačių apygardų ribų žemėlapio perbraižymas, kuris, kaip aiškėja, gali paliesti ir Dzūkijos apygardą.

Antradienį VRK apygardų ribų situaciją aptaręs Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas neatmetė tikimybės, kad Dzūkijos apygardos ribos gali keistis. Tai reikštų, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose Alytaus rajonas neturės savo išrinkto Seimo nario.

Kol kas – tik situacijos pristatymas

„Kol kas pristatėme tik esamą situaciją, kur rinkėjų skaičius mažėja, kur didėja, kokios to priežastys ir galimos artimiausios tendencijos. Drąsiai galime sakyti, kad Vilniuje reikės sukurti vieną rinkimų apygardą, nes rinkėjų skaičius auga. Galbūt vieną apygardą reikės sukurti užsienyje ir dar dvi ten panaikinti. Išties modeliavimas dar nepradėtas. Negalime nei teigti, nei neigti, kad Pietų Lietuvoje kažkas keisis“, – po pristatymo kalbėjo R. Tučas.

Seimo rinkimams Lietuvoje organizuoti ir vykdyti sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Be to, šalies teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių.

Seimo rinkimų įstatyme yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti formuojamos vienmandatės rinkimų apygardos. Vienas svarbiausių – vienodas rinkėjų skaičius jose. Nuo 2015 metų pabaigos Konstitucinio Teismo nutarimu buvo patvirtintas rinkėjų skaičiaus nuokrypis, kuris apygardose turėtų būti ne didesnis kaip 10 procentų nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus. Taip pat ši nuostata įtraukta 2015 m. lapkričio 19 d. į LR Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnį: ,,Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“.

Įstatyme numatyti ir kiti kriterijai – derinimas su valstybės teritorijos administracijos padalijimu, teritorinis vientisumas ir kompaktiškumas, rinkimų apygardų stabilumas. Pasak R. Tučo, įstatyme nėra numatytas, tačiau ne mažiau svarbus kriterijus, formuojant rinkimų apygardų ribas, yra rinkėjų sociodemografinis ir kultūrinis panašumas.

Alytaus ir Dzūkijos apygardose mažėja rinkėjų

„Sudėtinga padaryti, kad vienmandačių apygardų ribos atitiktų administracinius vienetus. Jas tenka dalinti atsižvelgiant į nuolat kintančius demografinius rodiklius“, – sakė R. Tučas.

Šių metų gegužės 12 d. duomenimis, nustatyto dydžio neatitinka 18 vienmandačių apygardų. Iš jų dešimt yra per didelės, ir aštuonios – per mažos.

Alytaus bei Dzūkijos apygardos yra vienos tų, kuriose vyrauja gyventojų mažėjimo tendencijos, numatoma, kad jos tokios pačios išliks ir artimiausioje ateityje. Šios apygardos vertinamos kaip mažesnės negu vidutinės, tačiau šiuo metu nė viena iš minėtų apygardų nepatenka į neatitinkančių Seimo rinkimų įstatyme numatytų kriterijų sąrašą, kai nuokrypis didesnis nei 10 procentų.

R. Tučas pažymėjo, kad Alytaus apygarda mažėja gan sparčiai: „Nepaisant to, nemanau, kad ji galėtų būti panaikinta. Nors ne taip sparčiai kaip Alytaus, mažėja ir Dzūkijos apygarda, tačiau yra kiti ne mažiau svarbūs kriterijai, tokie kaip kompaktiškumas. Alytaus rajonas neturi savo aiškaus centro, todėl tokias teritorijas yra paprasčiau dalinti, prijungti prie kitų. Naikinama ne būtinai mažiausia apygarda. Dažniausiai regioniniu aspektu žiūrima į visumą, kurią apygardą prasmingiausia naikinti, kad kitos būtų kompaktiškesnės. Gali būti, kad prie mažiausios apygardos bus prijungta kita didesnė. Žinau, kad tai sukelia daug diskusijų, tačiau kartais pokyčiai tiesiog neišvengiami“.

Kriterijus atitinka, bet prijungimo neatmeta

R. Tučo pasiteiravus, ar dabartinis Dzūkijos apygardos kriterijų atitikimas užtikrins, jog šios apygardos ribos nebus keičiamos bent prieš ateinančius Seimo rinkimus, docentas patikino, kad tokios išvados daryti negalima. Pasak jo, tikimybė, kad Dzūkijos apygardos ribos keisis, tikrai išlieka ir tai išties yra tarp svarstytinų variantų.

Gali būti, kad Dzūkijos apygarda bus jungiama, pavyzdžiui, su dalimi Varėnos-Trakų apygardos. Jeigu šis scenarijus pasitvirtintų, tai reikštų, kad šioms dabartinėms apygardoms teks rinkti bendrą Seimo narį ir Alytaus rajonas savo atstovo Seime nebeturės. „Nemeluosiu, tokia tikimybė yra, tai vienas iš svarstytinų variantų. Tokiu atveju Dzūkijos apygarda kartu su Varėnos dalimi rinktų bendrą Seimo narį. Tačiau tai ne sprendimas, kol kas – tik diskusija“, – teigė R. Tučas.

Ar šis scenarijus išties pasitvirtins, paaiškės tik šių metų pabaigoje. Tikėtina, kad pirminį Seimo rinkimų apygardų ribų perbraižymo projektą visuomenei VRK pristatys jau spalio mėnesį.

VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, įvertinus visus pasiūlymus, patvirtinti galutines apygardų ribas planuojama dar iki metų pabaigos, nors įstatymas jas patvirtinti įpareigoja ne vėliau kaip iki rinkimų likus 210 dienų, o likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, VRK interneto svetainėje paskelbti rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. Šiuo atveju, galutinis apygardų ribų patvirtinimo terminas būtų iki kitų metų kovo vidurio.

Viršelis – asociatyvi lrs.lt archyvo nuotrauka (aut. Olga Posaškova).

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie