Po pusantrų metų Alytus – be aerodromo, bet su laisvąja ekonomine zona

Tikimybė, kad Alytuje per ateinančius pusantrų metų  neliks aerodromo, o jo teritorijoje bus įkurta aštuntoji šalyje Laisvoji ekonominė zona (LEZ), kasdien vis didesnė. Kaip tik dėl to šiandien Alytaus mero Nerijaus Cesiulio kvietimu savivaldybėje lankęsis LR Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pasisakė vienareikšmiškai – Alytaus aerodromas miestui neteikia jokios naudos, yra neefektyvus, o dėl LEZ‘o steigimo šioje teritorijoje išreiškė palaikymą.

Dėl aerodromo – miestas pamautas ant adatos

„Ar Alytus investuos į tą teritoriją ir tikėsis naudos ateityje miestui, ar pasirinks tikėti rožinėmis fantazijomis, kai teritorija liks tokia, kokia yra dabar, priklausys nuo jūsų pačių valdžios priimto sprendimo. Gaila, bet nematau, kad Alytui aerodromas atneštų didelės naudos. Tai tarsi pamauti miestą ant adatos, kai miestas nuolat investuoja pinigus į tą teritoriją, tikėdamas, kad kažkada aerodromas atneš naudos. Tačiau Lietuvoje yra 34 aerodromai. Pociūnų aerodromas yra išvystytas daug geriau nei Alytaus, jis turi daugiau potencialo. Taigi, manau, kad LEZ teritorija ten atneštų miestui ir jo žmonėms daug didesnę naudą“, – sakė Alytuje viešėjęs ministras.

Praėjusią savaitę vykusiame Alytaus miesto tarybos posėdyje politikai vienbalsiai pritarė, kad būtų pradėta rengti LEZ‘o steigimo galimybių studija, o Alytaus aerodromo, kur galėtų būti kuriamas LEZ‘as, plėtros projekto rengimo ir jo pripažinimo strategiškai reikšmingu panaikinimui po audringų diskusijų taip pat buvo pritarta. Laikydamasis požiūrio, kad nėra laiko ir sprendimus reikia priimti čia ir dabar, meras dėl šio klausimo susitikimui pakvietė LR Ekonomikos ir inovacijų ministrą V. Sinkevičių bei viceministrą Marių Skuodį, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regiono vadovą Aivarą Katiną ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinį direktorių Vytautą Vainį.

„Žmonėms reikia darbo ir gerai apmokamų darbo vietų. Atsiradus LEZ‘ui, atpigs ir vanduo, ir važiavimai mikroautobusais. LEZ‘o teritorijoje sukurta viena darbo vieta generuoja dar dvi šalia jos. Mums nebereikės spręsti mokyklų uždarymo klausimų, gal net galvosime apie naujų statymą. Turime pradėti žiūrėti į miestą kitaip.  Suprantu, kad būtų gerai turėti ir aerodromą, kuris veiktų. Mes jau davėme aerodromui trejus metus, kad jis pasitaisytų, bet, deja, nepadaugėjo nei lėktuvų danguje, nei atsirado naujų veiklų. Su visa pagarba, negalime laukti. 1200 žmonių kasmet išvažiuoja iš Alytaus. Gal turime pasakyti žodį „gana“ ir galvoti, kaip juos pritraukti. Jaunimas nebetiki Alytumi. Jeigu ateis investuotojai, kurs darbo vietas, šeimos grįš. Daug emigrantų galvoja grįžti, tad kada, jeigu ne dabar? Turime padėti pagrindus ir žiūrėti į miesto ateitį kitaip. Jeigu darysime kitaip, galbūt gyvensime kitokiame Alytuje, ko aš labai norėčiau“, – kalbėjo N.Cesiulis.

Problema – Alytaus investicinis patrauklumas

„Sutarėme, kad LEZ‘as Alytuje reikalingas. Aš jau antrą Alytaus merą matau, kuris tiki ta idėja. Tikiuosi, kad šiam merui ją pavyks paversti realybe, jis šį susitikimą ir inicijavo. Alytaus investicinis patrauklumas šiuo metu yra problema, nors regiono potencialas yra didžiulis – jame gyvena virš 140 tūkst. žmonių. Alytus turėtų turėti ekonominę zoną. Akivaizdu, kad 2001 metais priimti sprendimai dėl pramonės parko buvo klaidingi, mat buvo siūlyta steigti LEZ‘ą. Ta kryptimi ir reikėjo judėti. Kur turėtų būti jo teritorija, ministerija šio klausimo nespręs, tą padaryti turėtų Alytaus miesto taryba. Suprantu mero iniciatyvą dėl aerodromo ir ją tikrai palaikau, nes tai yra 102 ir galimai dar apie 20 hektarų visiškai sutvarkytos teritorijos, valstybės turto, kur didžioji dalis infrastruktūros jau yra. Be to, aplink nėra privačių sklypų“, – kalbėjo ministras.

Jis tikino, kad ministerija daug sulaukia projektų, pramonės parkų, LEZ‘o steigimams, tačiau ministerija neprisiima atsakomybės investuoti į tas teritorijas, kuriose yra privačių sklypų, gyvenamųjų namų, mat tokios istorijos nesibaigia sėkmingai ir valstybei atsieina labai daug pinigų tų sklypų išpirkimui.

V.Sinkevičius pabrėžė, kad vienas stipriausių argumentų būtų ir tai, kad Alytui reikia kelio, jungiančio jį su Kaunu ir pridūrė neabejojantis, kad ne vienas investuotojas tą pabrėš.

Iš ministerijos – 10 milijonų eurų investicijų

„Jeigu labai rimtai galvojama apie Alytų kaip augantį miestą, kaip tvirtą Pietų Lietuvos centrą, tai labai džiaugiuosi tuo. Tačiau dabar laukia didžiausios, skausmingiausios procedūros“, – dėstė ministras.

Pasak jo, ministerija dėl LEZ‘o steigimo pradžiai įsipareigotų skirti minimalią 10 milijonų eurų investiciją. Žinant tai, kad kuriant LEZ‘ą iškiltų daug didesnių investuotojų poreikių, tokių kaip elektros galingumo padidinimas ar panašiai, ministerija galėtų vėlesniuose etapuose taip pat prisidėti. Tačiau pirmiausia ministras norėtų matyti investicines sutartis, sužinoti, kokie yra investuotojų konkretūs poreikiai, o tuomet priiminėtų sprendimus dėl infrastruktūros įrengimo.

Potencialas – pustrečio tūkstančio naujų darbo vietų

Pasiteiravus, ką konkrečiau Alytui reikštų LEZ‘o įsteigimas, susitikimo dalyviai  aiškiai įvardijo argumentus – Pramonės parkas iki šiol tebelaukia sėkmės istorijos, be to, jis nėra patrauklus, jo sklypai maži, o LEZ‘as investuotojams leistų pasinaudoti ir mokestinėmis lengvatomis.

LEZ‘o ir Pramonės parko esminiai skirtumai yra tai, kad LEZ‘e įsikūrusiai įmonei leidžiama šešerius metus nemokėti pelno mokesčio, po to dar dešimt metų – 50 proc. pelno mokesčio. Tai reiškia, kad jeigu įmonė uždirbo milijoną eurų pelno, vadinasi jai nuo tos sumos lieka 150 tūkst. eurų. Tai leis pritraukti daugiau investuotojų, kurie mieliau rinksis kurtis teritorijoje, leidžiančioje naudotis mokestinėmis lengvatomis. Be to, LEZ‘o įsteigimas Alytaus mieste leistų pritraukti geriau apmokamų, aukštesnės kvalifikacijos darbo vietų. LEZ‘o teritorijose įsikūrusiose įmonėse mokamas maždaug 9 procentais didesnis darbo užmokestis nei visos Lietuvos vidurkis.

„Mes skaičiuojame, kad LEZ‘o potencialas Alytuje yra per 2500 papildomų darbo vietų ir 600 milijonų eurų investicijų“, – sakė ministras.

Esą visi iki šiol Lietuvoje įkurti LEZ‘ai tapo sėkmės istorijomis ir vienas valstybės investuotas euras jai atneša per 6 eurus grąžos.

Tam, kad Alytaus mieste numatytai teritorijai būtų suteiktas LEZ‘o statusas, ministras teigė, prireiktų maždaug pusantrų metų.

Ar Alytaus LEZ‘ą valdys operatorius?

Beje, pasiteiravus, kas turėtų administruoti LEZ‘ą, ministras patikino, kad apsisprendimas – savivaldybės rankose, tačiau iki šiol sukaupta praktika parodė, jog LEZ‘o operatorius yra geras sprendimas, mat jis turi platų tinklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, jis gali efektyviau įveiklinti teritorijas. Savivaldybėms pačioms valdančioms LEZ‘us, pritraukti investicijas buvo sunkiau. Žinoma, minusas yra tai, kad turint operatorių, savivaldybė praranda nuosavybės teises.

Be to, operatoriai įsipareigoja investuoti į infrastruktūrą, marketingą, patrauklumą. „Mes tikrai planuojame operatorių, nes turime praktiką, kai patys vykdėme Pramonės parko valdymą, o efektyvumo turime mažai. Manau, kad būtina pasisamdyti profesionalus, bet iš to tikrai turėsime naudos“, – sakė meras N.Cesiulis.

Kodėl ne rajone?

Pasiteiravus, kodėl nesiremiama kitų LEZ‘ų steigimo patirtimi ir nesvarstoma apie galimybę Alytaus LEZ‘ą steigti rajono teritorijoje, ministras pabrėžė, kad siūlytoje per 320 hektarų turinčioje teritorijoje yra labai daug privačių sklypų, pastatytų namų. Be to, ne itin gerai išvystytas susisiekimas. Į tokio dydžio teritoriją investuoti, sutvarkyti infrastruktūrą, atvesti reikiamas komunikacijas, valstybei atsieitų labai daug finansinių resursų. Maža to, patrauklumas nė iš tolo neprilygtų dabartinei aerodromo teritorijai.

 

Viršelis – Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus nuotr.

 

Panašūs įrašai:

2 komentarai apie “Po pusantrų metų Alytus – be aerodromo, bet su laisvąja ekonomine zona

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *