Simniškių bityne – šimtai avilių ir vienintelė bičių lova Dzūkijoje

Medinis namelis, panašus į didelį avilį, kuriame po dviem gultais įkurdintos šešios bičių šeimynos. Pro jo sienose įtaisytas lakas lekioja sparnuotosios darbštuolės – tai į lauką, tai vidun, dirbdamos įprastinį savo darbą – nešti žiedadulkes ir gaminti medų.

Šį įdomų statinį aptikome Simne (Alytaus raj.), Juozo ir Ritos Račkauskų sodyboje. „Prašome išmėginti bičių terapiją“, – aprodydama „didįjį avilį“ pasiūlė sodybos šeimininkė.

Pačiuose gultuose bičių gyvenimas vyksta po stiklu, tačiau pakėlus medinį rėmą, pasimato tankus vielos tinklas, po juo – tarp korių zujančios bitės. Iš lovos vidaus sklinda intensyvus pikio kvapas, girdisi nepaliaujamas dūzgesys.

„Reikėtų bent 40 minučių ar valandą pagulėti šioje bičių lovoje – veikia raminančiai, gydo nervų ligas, stuburo, sąnarių negalavimus“, – vieną po kito terapijos privalumus vardino R. Račkauskienė, pastebėdama, kad jau po savaitės trukusių kasdieninio gulėjimo seansų galima pajusti teigiamą poveikį organizmui.

Informacijos, kaip įsirengti bičių lovas Račkauskai ieškojo internete. Pasirodo, iš Ukrainos atkeliavusi tokių lovų statybos mada jau turinti savo sekėjų ir Lietuvoje. Simniškiams labai pravertė vieno Radviliškio bitininko patarimai, jie pirmieji ir kol kas vieninteliai Dzūkijoje įsirengę bičių lovas.

„Viską pasidarėme patys, vyras net sugalvojo statinį savaip patobulinti – įrengė piramidės formos stogelį, galbūt sukursiantį jaukesnį energetinį lauką norintiems išbandyti čia siūlomus netradicinius sveikatinimosi būdus“, – pasakojo ponia Rita.

Apie Račkauskų ūkyje atsiradusią naujovę jau žino Simno gyventojai ir aktyviai domisi ja. Su būriu ugdytinių čia užsukusi Simno specialiosios mokyklos mokytoja Daiva Ūselienė negailėjo gražių žodžių šeimininkams, kurie, pasak jos, yra ypač atviri bendruomenės poreikiams:

„Džiugu, kad galime čia užsukti – pažintinės ekskursijos metu vaikai sužinos apie bites, išbandys bičių lovų terapiją, gaus paragauti medaus. Jau tradicinėmis yra tapę Račkauskų organizuojamos Naujųjų metų sutiktuvės, į kurias kviečiami viso miestelio ir aplinkinių kaimų žmonės“.

„Tų švenčių „vinis“ ir yra tai, kad atsitraukę nuo darbų galime pabūti visi kartu, juolab, kad dideliame mūsų name telpa daug žmonių. Ankščiau vertėmės kaimo turizmu, tačiau šiuo metu visą laiką ir jėgas skiriame bitynui“, – šypsodamasi patikslino R. Račkauskienė.

Anot jos sutuoktinio Juozo, jų šeimos bitynas – vienas didžiausiųjų Pietų Lietuvoje, jame gyvena beveik tūkstantis bičių šeimų. Kaip tik šiomis savaitėmis nuo aušros iki sutemų verda medaus sukimo darbai, čia pluša visa Račkauskų šeimyna.

Sūnūs Adas ir Mantas važinėja ir surenka meduves iš bitynui priklausančių sektorių, išsibarsčiusių Alytaus, Prienų, Lazdijų, Marijampolės rajonuose. Vertingąjį krovinį jiems pristačius į vietą, darbo imasi pati bityno šeimininkė Rita su būsima marčia Marija. Moterys prižiūri visą medaus sukimo procesą – nuo korių atvėrimo iki medaus išpilstymo į talpas.

„Per dieną išsukame apie dvi tonas, o per visą aktyvaus medunešio periodą – daugiau kaip dvidešimt tonų medaus. Šiųmetis keliaus į Vokietiją, pernai pardavėme Danijos rinkai“, – šeimos ūkyje išgaunamo medaus realizavimo kelius atskleidė J. Račkauskas ir užsiminė apie daugelį sąžiningų Lietuvos bitininkų neraminančią tendenciją.

Esą į Lietuvą atvežama itin daug pigaus medaus iš Ukrainos, Kinijos, Pakistano, kurį vietiniai perpardavinėtojai sumaišo su lietuviškuoju ir Europoje parduoda kaip lietuvišką. J. Račkausko teigimu, jau antri metai, kaip tokia medaus pertekliaus krizė yra „numušusi“ šio produkto kainą, todėl uždarbis už parduodamą medų esantis kuklesnis nei būdavęs anksčiau.

Vis tik tokie, ne itin „saldūs“, medaus verslo pokyčiai neatgraso uolios Račkauskų šeimos nuo daug fizinio darbo reikalaujančio, bet visiems jiems įdomaus ir patinkančio bitininkavimo. „Bitininkauti man labai patinka“, – nedaugžodžiavo šeimos galva J. Račkauskas, kuriam meilė bitininkystei prabudo prieš 20 metų, iš draugo dovanų gavus pirmąją bičių šeimą. Šiandien savamokslio bitininko patarimų jau gali klausti pradedantys bitininkai, nes kone viskas, ką vyras sužinojo iš knygų, buvo išbandyta ir paremta ilgamete bitininkavimo patirtimi.

Išskirtinis Juozo rūpestis – bityno plėtrai reikalingų bičių motinėlių auginimas ir dauginimas. Tikriausiai nedaug kam žinoma, kad geros veislės bičių motinėlės nėra pigios, viena kainuoja apie 15 eurų, o jas pirkti ir parsisiųsdinti tenka iš Vokietijos ar kitų šalių.

Įsigytos veislinės bičių motinėlės jau nuo pat ankstyvo pavasario yra patalpintos į specialius lopšelius, o išskirstytos į miniatiūrinius avilius atlieka savo giminės pratęsimo darbą. Apsivaisindamos jos padeda tūkstančius  kiaušinėlių, kurie kartu su motinėle suformuoja naują bičių šeimą. Tokiu būdu Račkauskų bityną šiemet papildė keli šimtai naujų bičių šeimų ir avilių.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *