Daugiau kaip du dešimtmečius kojų nevaldantis simniškis automobilių ralio sportininkas Gintaras Šalkauskas po dešimties mėnesių pertraukos sugrįžo į autoporto pasaulį. Savaitgalį jis dalyvavo automobilių ralio varžybose „Viada Press Rally“ Lietuva – Latvija, VIP klasėje.
Deja, rankomis valdomas jo automobilis „BMW 330“ neatlaikė ir varžybos baigėsi vos įpusėjus etapams Latvijoje. Maža to, sustabdęs kaimyninės šalies policijos pareigūnas sportininkui surašė 40 eurų baudos protokolą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, apsaugojo nuo didesnių finansinių nuostolių.
Tai tebuvo žvalgyba
Dvidešimt šeštus metus vykusiame „Viada Press Rally“ G. Šalkauskui teko varžytis su maždaug šimtu konkurentų. Klaipėdoje vykęs startas ir Liepojoje laukęs finišas sudarė daugiau kaip 300 kilometrų varžybų distanciją. Jos įveikti sportininkui nepavyko, mat, sugedus mašinos turbinos valdymo blokui, varžybas teko baigti anksčiau laiko.
„Šios varžybos man tebuvo žvalgyba po dešimties mėnesių pertraukos nuo autosporto. Pasitikrinau, kaip dirbs mano kūnas po operacijos, kaip seksis važiuoti kartu su šturmanu alytiškiu Sauliumi Janulevičiumi. Pasirodo, dirbti kartu mes tikrai galime, esame patenkinti rezultatais ir tai reiškia, kad tęstime pasiruošimą kitoms varžyboms“, – po „Viada Press Rally“ kalbėjo G. Šalkauskas.
Bauda išgelbėjo nuo didelių nuostolių
Anot lenktynininko, nors namo sugrįžti teko be pasiekimų, o kelionė į namus užtruko daugiau kaip 4,5 valandos, tačiau ne visi blogai pasibaigę įvykiai yra blogi. Varžybų savaitgalį jam teko susidurti su Latvijos policijos pareigūnu, kuris už greičio viršijimą surašė 40 eurų baudos protokolą: „Padėkojau pareigūnui už sugadintą reisą, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, tai mus apsaugojo nuo didesnių nuostolių“.
Kaip tik tuo metu sportininkai iš Dzūkijos pastebėjo, kad sugedo mašinos turbinos valdymo blokas, lūžo valdymo kojelė, suprato, kad toliau tęsti varžybų negalės, priešingu atveju variklis „patrūks“ ir remontas atsieis labai brangiai. Dabar dyzelinis, 260 arklio galių, visais keturiais ratais varomas, 1,4 tonos sveriantis 2002 metų gamybos „BMW 330“ remontas kainuos tik apie 50 eurų, tereikės įdėti naują kojelę, prisukti valdymą ir vėl – į naujus startus.
„Su Latvijos policijos pareigūno skirta bauda remontui reikiama suma susidarantys 90 eurų. Tai mus išgelbėjo nuo didelių finansinių nuostolių, kurie galėjo siekti maždaug 3,5 tūkst. eurų ir grėsti, jeigu būtume tęsę varžybas, todėl apsidžiaugėme, kad mūsų kelyje pasipainiojo policija“, – sakė G. Šalkauskas.
Tiesa, net ir sugedus turbinai bei lūžus valdymo kojelei, automobilis važiuoti galėjo, tik jau ne sportiniu režimu. Apie 500 kilometrų besitęsusi kelionė namo truko daugiau nei 4,5 valandos, mat galią praradusiu automobiliu buvo galima važiuoti lėtai. Laimei, į namus sportininkas su šturmanu grįžo sėkmingai ir be skaudesnių pasekmių.
„Viskas gerai. Reikia daugiau pozityvo ir geros nuotaikos. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kas palaiko. Naujais startais ir rezultatais pasidalinsiu ir jie tikrai manau nebus tokie kaip Press ralio“, – po varžybų kitą dieną kalbėjo G. Šalkauskas.
Nelaimė – sielos evoliucija
Pozityvumo simniškis išties nestokoja, net ir sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Nelaimė, po kurios jis nebegali valdyti kojų, įvyko prieš daugiau nei dvidešimt metų. „Tai buvo autoįvykis, turėjau rinktis – kaktomuša ar į griovį? Pasirinkau pastarąjį variantą ir pasekmės yra tokios, kokios yra“, – pasakojo vyras, pridurdamas, kad pomėgis motorinėms transporto priemonėms atsirado dar vaikystėje.
Beje, net ši nelaimė jo nesustabdė ir vedė tik į priekį: nuo 2002 metų jis dalyvauja ralio varžybose, o ir negalia niekada jam netrukdė, mat sportiniai automobiliai buvo perdaromi į valdomus tik rankomis; Vilniuje G. Šalkauskas įkūrė fotovoltinius modulius, saulės baterijas, CD, DVD produkciją kuriantį verslą; jo vadovaujamame Neįgaliųjų ugdymo ir lavinimo centre „Tu gali“ dirba 42 neįgalūs asmenys.
Paklaustas, kokių turi svajonių, vyriškis atsakė, kad tai – autosporto pasiekimai ir sėkmingas verslas: „Aš džiaugiuosi, kad galiu padėti kitiems neįgaliems žmonėms juos įdarbindamas. Man didžiausia laimė bus ne mano nueitas kelias ir pergalės, o kai matysiu prie ežero ledus valgantį vaiką ir žinosiu, kad tai yra ir mano indėlis, nes jo tėvai dirba mano įmonėje. Man labai svarbu gyvenime vidiniai, dvasiniai dalykai, kurių atsiradimui, be abejo, reikšmės turėjo ir avarija, po kurios tapau neįgaliu“.
Jis teigė dėl savo likimo niekada nekaltinęs kitų, tai priverčia augti ir tobulėti, o nelaimę vertina kaip sielos evoliuciją.
