Alytaus rajone įsikūrę kauniečiai ėmėsi auginti ypatingas uogas

„Jums pasisekė – jau galėjote pasiekti mūsų sodybą automobiliu, nes kelias į ją nutiestas tik pernai. Nuokalnė tokia stati, kad esant prastam orui, mes patys iki namo pėdiname pėsčiomis“, – pasitiko Alytaus rajone, Margaravos kaime, sodyboje ant Nemuno kranto gyvenantys Rita ir Darius Dereškevičiai.

Abu – tikri kauniečiai, „miesto vaikai“, nei su kaimu, nei su Dzūkija neturėję nieko bendro, tačiau norėję „pabėgti“ nuo transporto spūsčių ir ieškoję vietos poilsiui, įsikūrė čia prieš septynis metus. „Troba buvo labai apleista, negyvenama kone dešimtmetį, o sklype vešėjo dilgėlės sulig mano ūgiu“, – įkurtuvių pradžią prisiminė Darius.

Jiems su žmona teko įdėti daug triūso, kad Punios šilo kaimynystėje stovinti sodyba virstų jaukiais namais. Siekdami išlaikyti autentišką trobos išorės ir vidaus vaizdą, jie sutrūnijusias langines, duris ir namo kampus pakeitė tokiais pat, tik naujais, o senus, tačiau dar tinkamus naudoti, daiktus restauravo.

Diplomuotų keturiasdešimtmečių politologijos magistrų, šiuo metu vadybos srityje besidarbuojančių, Ritos ir Dariaus mintyse netruko atsirasti melsvauogių sausmedžių auginimo planas. „Mintis užsiimti sodininkyste sukirbėjo siekiant išnaudoti 3,5 ha dirbamos, tačiau nelabai derlingos žemės. Draugai pasiūlė auginti melsvauogius sausmedžius. Prieš penkerius metus buvom vieni iš pirmųjų Lietuvoje pradėję auginti šiuos uogakrūmius“, – pradžią prisiminė R. Dereškevičienė, šiandien galinti daug papasakoti apie šiuos augalus.

Melsvauogis sausmedis kilęs iš Kamčiatkos, natūraliai auga Sibire, Kazachstane, šiaurinėje Japonijos dalyje, auginamas Kanadoje. Augalas nereiklus dirvai, atsparus šalnoms ir nokina pailgas, cilindro formos saldžiarūgščio skonio uogas, sodria mėlyna išvaizda šiek tiek panašias į šilauoges. Sausmedžių krūmai išsistiebia iki pusantro metro aukščio, auga ir dera 25-30 metų.

Pasak R. Dereškevičienės, kol mes Europoje tik atrandame šio augalo privalumus, kitur jau seniai žinoma apie jo naudą žmonių sveikatai. Esą vitaminais gausi sausmedžio uogų tyrė buvo rusų kosmonautų maistas, gelbėjo Sibiro tremtinius nuo skorbuto.

Į pokalbį apie uogų naudą įsiterpė aštuonmetė Dereškevičių dukra Lėja. Ji skubėjo papasakoti, kad sausmedžio uogas mėgsta gyvūnai, ypač šeimos augintinė – vokiečių aviganė Bona. Kur buvus, kur nebuvus keturkojė pasireiškia per patį derliaus nuėmimą – mėgsta pasmaguriauti jau prinokusiomis uogomis, tačiau ne nuo krūmo, o iš skynikų krepšių.

„Apskritai, ūkyje suktis tenka visai šeimynai, – dukros ir vyro pagalba bei palaikymu džiaugėsi R. Dereškevičienė. – Vasarą didžiausia mūsų pramoga – maudynės, o šiaip darbas darbą veja“.

Sausmedžių įveisimo iššūkis, kai devyni tūkstančiai sodinukų buvo parsigabenti iš Lenkijos ir pasodinti Dereškevičių ūkyje, jau praeityje. Dabar čia driekiasi kelių šimtų metrų ilgio uogakrūmių eilės, kasmet šeimininkus apdovanojančios vis gausesniu derliumi – nuo pirmaisiais metais priskintų 20 kilogramų iki pernai nuraškytų beveik 7 tonų uogų.

„Kol kas mūsų išaugintų uogų realizacijos vietos – Lietuvos turgavietės, kuriose prekyba vyksta šviečiant, supažindinant pirkėjus su melsvauogėmis“, – pasakojo R. Dereškevičienė, svajojanti ateityje šeimos ūkyje išauginti ir priskinti kur kas daugiau uogų. Jų realizavimo galimybėmis (eksportu) Europoje besidominti moteris sakė, kad tokiai perspektyvai pasiekti per sezoną reiktų priskinti bent 20 tonų uogų.

Esant mažesniam kiekiui reikia ieškoti būdų, kaip tinkamai jas panaudoti, realizuoti mūsų šalyje. Melsvauoges galima šaldyti, ruošti uogienes. Kartą Margaravos kaime išaugintos uogos buvo panaudotos vyno gamybai. Šį eksperimentą atlikę Joniškėlio vyndariai liko sužavėti – gavosi natūraliai sausas vynas, kokį pavyksta pagaminti anaiptol ne iš visų, Lietuvoje išauginamų, uogų.

Pernai Dereškevičiai pirmąsias prinokusias melsvauogių sausmedžių uogas skynė gegužės 28 dieną, ankstyvojo derliaus laukiama ir šį pavasarį. Pirmosios sausmedžių uogos, anot augintojų, prinoksta anksčiau nei žemuogės.

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie