Trenerio namuose – sporto kolekcija iš šešių olimpiadų ir daugybės aplankytų šalių

Tęsiant portalo „Dzūkijos veidas“ rašinių ciklą apie olimpinių žaidynių medalius iškovojusius sportininkus, kurių tėviškė arba šeimos šaknys yra Dzūkijoje, neįmanoma aplenkti buvusio ilgamečio Lietuvos sportinio ėjimo rinktinės trenerio alytiškio Kastyčio Pavilonio namų.

„Po truputį apsiprantu, kad man jau nebereikia keltis penktą valandą ryto, sėsti mašinon ir lėkti į treniruočių stovyklas“, – pasitinka ponas Kastytis, neseniai atsisakęs trenerio darbo, ir priduria, jog dabar – pats tinkamiausias laikas peržvelgti namuose sukauptą sporto archyvą ir eksponatus.

Įsitikiname – pastarųjų tiek daug, kad net užima kelis namų kambarius. Įvairius suvenyrus, apdovanojimus, ženklelius, olimpinę atributiką K. Pavilonis parsigabeno iš šešių olimpinių žaidynių, kuriose dalyvavo kaip Lietuvos olimpinės delegacijos narys, bei šalių, aplankytų treniruojant ėjikus.

Anot pašnekovo, gyvenimas olimpiniuose kaimeliuose ir pabudino jame kolekcininko azartą. Pasirodo, jog kiekviena šalis – olimpinių žaidynių dalyvė, pasigamina originalius olimpinius ženklelius, kurių nusipirkti neįmanoma. Juos galima gauti tik iš užsienio sportininkų delegacijų mainais jiems atidavus savo šalies ženklelius.

K. Pavilonis vaizdingai papasakojo, kaip tai vyksta tarp sportininkų, susirinkusių iš kelių šimtų šalių. Esą ženklelių mainai prasideda vos ištarus angliškai: „Let’s change“ (liet. „keičiamės“) – tuomet veiksmas persikelia į valgyklas, kambarius ir kitas kaimelių vietas.

Šešiose olimpiadose dalyvavusio trenerio pasiteiraujame, kaip jis vertina Lietuvos olimpiečių pasirodymus juose? „Lietuva, vertinant jos olimpinius pasiekimus pagal tam skiriamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei šalies gyventojų skaičių, yra viena iš lyderių tarp daugelio pasaulio šalių“, – tvirtina ilgametis ėjikų treneris, niekada neliekantis nuošalyje svarstant Lietuvos sporto politikos reikalus ar sprendžiant olimpiečių rengimo bėdas, mat yra Lietuvos sporto trenerių profesinės sąjungos pirmininkas.

Šį kartą kritikos strėlę pašnekovas paleidžia į Lietuvos olimpinio sporto centro reformatorių daržą. Esą šios bazės panaikinimas, kai visas olimpiečių rengimo krūvis ir atsakomybė permetama į pavienių sporto šakų federacijų rankas, ateityje gali nusmukdyti olimpinį sportą.

Paprašytas išvardinti Alytaus krašto olimpiečius, K. Pavilonis perkratė atmintį, atsivertė sporto žurnalistės Marytės Marcinkevičiūtės knygas apie Alytaus sporto istoriją, patikslino duomenis internete ir… suskaičiavo.

Iš viso olimpiečių, tai yra įvairių olimpinių žaidynių dalyvių, gimusių arba savo sportinį kelią pradėjusių Dzūkijoje, esama šešiolika: rankininkai – Aldona Česaitytė–Nenėnienė, Vladimiras Kravcovas, Aušra Miklušytė–Fridrikas ir Valdemaras Novickis; krepšininkai – Tomas Pačėsas ir Vaidas Kariniauskas, maratono bėgikai – Vaida Žūsinaitė ir Remigijus Kančys, lengvaatlečiai ėjikai – Brigita Virbalytė–Dimšienė, Darius Škarnulis ir Donatas Škarnulis, sprinteris Rytis Sakalauskas, plaukikė Rugilė Mileišytė– Binevičienė, dviratininkas Aivaras Baranauskas, dziudo imtynininkas Marius Paškevičius; parolimpietis Algirdas Tatulis.

Vieni jų tęsia karjerą arba darbuojasi verslo, politikos ir sporto pedagogikos srityse Lietuvoje, kiti gyvena įvairiose užsienio šalyse, du olimpiečiai jau yra mirę.

Parašykite komentarą