Sporto muziejuje Alytuje – visa pasaulio ir Lietuvos olimpizmo istorija

Portalas „Dzūkijos veidas“ pradeda rašinių ciklą, pasakosiantį apie olimpinių žaidynių medalius iškovojusius sportininkus, kurių tėviškė arba šeimos šaknys yra Dzūkijoje. Žinoma, kad skirtingose olimpiadose dalyvavo 16 iš Dzūkijos kilusių sportininkų – kai kurių krūtines olimpiniai aukso, sidabro ir bronzos medaliai puošė ne kartą, kiti, nors apdovanojimų ir nepelnė, tačiau iki šiol yra išdidžiai vadinami olimpiečiais.

Alytiškis Zenonas Gramackas – sporto pasaulyje gerai žinomas žmogus. Jis yra tarptautinės kategorijos stalo teniso teisėjas, Alytaus kolekcininkų klubo vadovas, buvęs ilgametis miesto ir rajono sporto organizacijų vadovas, ne kartą apdovanotas už nuolatinį rūpestį sporto istorijos paveldu.

Jo iniciatyva Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje įkurtas Sporto informacijos centras-muziejus. Mokyklos, kurią praeityje pats baigė, bendruomenė geranoriškai sutiko sporto muziejui skirti dvi patalpas, kurios, pasitelkus Sporto rėmimo fondo bei Alytaus miesto savivaldybės lėšas, buvo atnaujintos ir pritaikytos nuolatinės sporto ekspozicijos reikmėms.

Sporto muziejuje įkurdinta per 40 metų sukaupta kolekcija. Ypač kruopščiai ir atkakliai, ponas Zenonas sako, kaupęs stalo teniso ženkliukus. Kadangi jam teko teisėjauti daugelyje tarptautinių stalo teniso turnyrų, iš užsienio šalių jis parsivežė daugybę šių „metaliukų“ ir šiandien kolekcija yra viena pilniausių bei didžiausių Europoje.

„Gal kažkam toks istorinių daikčiukų rinkimas gali pasirodyti kaip tuščias laiko ir pinigų švaistymas, tačiau mano širdžiai tai ypač artima veikla. Noriu kuo profesionaliau pristatyti eksponatus, kad jie tiksliai ir patraukliai papasakotų savąsias istorijas, atspindėtų išskirtines sportinio gyvenimo akimirkas“, – sako Z. Gramackas.

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje įkurtame sporto muziejuje – maždaug 6 tūkstančiai su olimpizmo istorija susijusių eksponatų, dar bent tūkstantis – laikomi archyve. Jų apžiūrėti atvyksta daugybė lankytojų, užsuka įvairios svečių delegacijos, čia vyksta viktorinos, galima išgirsti įdomių istorijų apie olimpiečių sąsajas su Dzūkijos kraštu.

Pavyzdžiui, tikriausiai mažai kam žinoma, kad Sidnėjaus olimpinių žaidynių šaudymo čempionę ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę su Alytumi sieja gana glaudūs ryšiai. Jos tėtis Vytautas Gudzinevičius gimė Alytuje, Likiškėliuose, o močiutė mokytojavo Laukintukų kaime netoli Miroslavo. Ten likusi sodyba, kurioje gyvena Dainos dėdė.

Olimpinė tematika Z. Gramacko pristatomoje ekspozicijoje gana plačiai dominuoja, todėl drąsiai galima teigti, kad šioje Alytaus vietoje galima susipažinti su viso pasaulio olimpizmo raida nuo 1896 iki 2018 metų.

Daug metų sporto pasaulyje besisukantis kolekcininkas pasakoja, jog patys sportininkai su iškovotais medaliais nelinkę lengvai išsiskirti. Norint originalų olimpinį medalį įsigyti aukcione, už jį gali tekti pakloti dešimtis tūkstančių dolerių.

Tiesa, yra ir „kita medalio pusė“. Esama ir ypač skausmingo likimo tituluotų čempionų, savo gyvenimą baigusių svaigalų dugne. Pavyzdžiui, vienas Europos čempionas ir Tokijo olimpiados vicečempionas savo medalį paliko aludėje mainais už tai, kad galėtų pavalgyti ir išgerti.

Džiugu, jog tai tik pavieniai atvejai, nes dauguma buvusių olimpiečių, anot alytiškio, paprastai atranda patinkančią veiklą, kurioje save realizuoja, tampa treneriais ir ugdo jaunąją kartą kilnių olimpinių idealų dvasia.

Vienas komentaras apie “Sporto muziejuje Alytuje – visa pasaulio ir Lietuvos olimpizmo istorija”

Parašykite komentarą