Alytiškės karpiniuose iš popieriaus – viskas, kas širdyje

Kasdienių darbų, rūpesčių ir džiaugsmų šurmulyje alytiškė Alina Gidevič visada atranda laiko savo mėgstamai veiklai – karpiniams iš popieriaus. „Tai man lyg poilsis“, – tikina jau antrąją savo darbų parodą Alytaus kolegijoje surengusi moteris.

Pirmoji jos paroda „Amžių Lietuva“, puošusi ne tik kolegiją, bet ir Alytaus miesto savivaldybę, buvo tradicinių karpinių, skirta praeitais metais minėtam atkurtos Lietuvos šimtmečiui, o štai antroji visiškai kitokia. Idėją jai pametėjo užsitęsusi žiema ir ryškių spalvų ilgesys. „Šįkart labai norėjosi šilumos, to drugelių lengvumo ir ramumo“, – sako autorė.

Parodoje „Pavasaris šypsotis kviečia“ – per dvidešimt pačiomis ryškiausiomis spalvomis „pražydusių“ eksponatų, daugiausia – drugeliai. Dar maždaug tiek jų „nutūpė“ A. Gidevič darbo vietoje – lopšelio-darželio „Girinukas“ ikimokyklinio ugdymo „Boružėlių“ grupėje.

Nors drugelių karpymas yra gerokai sudėtingesnis už tradicinį karpymą, kuris Alinai labiau patinka, tačiau, pasak jos, kai širdyje pavasaris, tai ir karpiniuose to paslėpti neišeina, ir nesvarbu, kad vieniems jų pakanka valandos ar kelių, o kiti pareikalauja ir visos dienos. „Kai pamatai rezultatą ir pačios rankomis sukurtą grožį, supranti, kad to laiko visai negaila“, – sako pedagogė.

Alinos iš popieriaus iškarpyti drugeliai puikiai dera ant langų „Boružėlių“ grupėje, kuri jau penktus metus dalyvauja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Vilniaus universiteto botanikos sodo rengiamame ekologiniame projekte „Mano žalioji palangė“, skatinančiame „žaliųjų namų“ idėjas, įtraukiant į praktinę veiklą ikimokyklinukus.

Šiais metais „Girinuko“ „boružiukai“ ant palangės daigina šiltnamio pomidorus. „Šis pavasaris mūsų grupėje ypač ryškus – pomidorų daigai auga puikiai, nes mažieji daržininkai jais uoliai rūpinasi, drugeliai skraido, spalvų ir žalumos netrūksta“, – šypsosi A. Gidevič ir užsimena apie trečiosios savo karpinių parodos idėją. Ji bus skirta jos mylimiems „boružiukams“, kuriuos ugdo daugiau kaip dvidešimt metų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *