Teatrų šventėje „Šimtakojis“ – jaunųjų Alytaus Piliakalnio progimnazijos aktorių debiutas

Teatras – erdvė saviraiškai ir savirealizacijai. Visiems įdomus teatras, jis savo paslaptimi traukia ir domina žiūrovus. Kad suprastum teatrą ir ką nori pasakyti scenoje esantys aktoriai, nebūtinai turi būti didžiu menininku. Teatras – menas, kurį supranta dažnas, juo domisi ir žavisi. Žmonės gūžiasi į spektaklius, nes trokšta bent akimirksniui sustingti, nustebti, pasijuokti, pamąstyti. Čia ir slypi visas genialumas, nes veiksmas scenoje yra tik imitacija, simuliacija – jis dviprasmiškas.

Alytaus Piliakalnio progimnazijos teatro būrelis taip pat išbandė save pasirodydamas 10-oje Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūroje-šventėje „Šimtakojis“, vykusioje Alytaus jaunimo centre.

Apžiūroje taip pat dalyvavo Panemunės progimnazijos bei „Drevinuko“ darželio-mokyklos kolektyvai.

Piliakalnio progimnazijos teatro būrelis pristatė Andriaus Almanio komišką pjesę „Keistas gimtadienis“, kuriame vaidmenis atliko Inga Bartulevičiūtė, Marta Judickaitė, Austėja Armanavičiūtė, Vidmina Petrikonytė (8 kl.), Tomas Klizas (7 kl.) bei pati teatro vadovė – anglų kalbos mokytoja Loreta Blaževičienė.

Spektaklio siužetas – tai dviejų kartų skirtingi požiūriai į gyvenimą, viena istorija: meilė, melas, neapykanta, ironija. Komiškas trijų veiksmų spektaklis siekia žiūrovą kuo labiau priartinti prie šių dienų santykių tarp paauglių ir tėvų, pažvelgti į viską su humoru. Vaidinime pasakojama apie mažo Lietuvos miestelio vienos šeimos moterų (mamos ir trijų dukterų) pasiruošimą sutikti vienintelę šeimos draugę tetą Loretą, kuriai yra ruošiama staigmena – gimtadienio šventė. Gimtadienis yra pati keisčiausia šventė, ypač kai ji organizuojama senamadiškai priekabiai senmergei tetai Loretai.

Pasibaigus peržiūrai piliakalniečių teatro atstovus pasitiko gausios susirinkusiųjų  progimnazijos atstovų ovacijos bei sveikinimai puikiai „startavus” naujoje veikloje.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Pasaravičienė įteikė jauniesiems aktoriams padėką už dalyvavimą šventėje.

Teatras yra tarsi savotiška „dvasinė optika“, padedanti pažvelgti į save per kitą žmogų. Veidai išreiškia emocijas: liūdesį, pyktį, įniršį, džiaugsmą. Tokiu būdu mes galime pažinti kitą žmogų ir save. Jei nebūtų kitų, mes nežinotume, kas esame. Kiti žmonės yra mūsų veidrodžiai, padedantys mums susiorientuoti aplinkoje, kurioje gyvename.

Tokią misiją atlieka ir aktorius – jis nerodo kelio, kuriuo turėtume eiti, bet nukreipia dėmesį į takelio ruožą, kuriame esame dabar. Aktoriui spektaklis yra gyvenimas. Žmogus ateina į teatrą ir tampa neatsiejama spektaklio dalimi, kaip ir jo reakcija, įprasminanti visą spektaklį. Vaidindami aktoriai ištirpsta medžiagoje, režisūroje, o žiūrovas nugrimzta į spektaklį, kurį stebėdamas atpažįsta jį gaubiančią aplinką. Ji nesibaigia ties vienu vaidinimu – ją perima kitas režisierius, savaip interpretuoja ir tokiu būdu neleidžia ratui sustoti.

Anglų kalbos mokytoja Loreta Blaževičienė

  Prenumeruoti  
Pranešimus apie