Išskirtiniai į klubą susibūrusių daugiškių sumanymai skatina pažinti Dzūkijos kraštą

„Atvykite į paežerę, prie medinio luoto“, – portalo „Dzūkijos veidas“ korespondentę pakvietė Robertas Ožalinskas, Alytaus rajone, Dauguose įkurto kultūros klubo „Kitaip“ vadovas. Pasidarė smalsu, suintrigavo, kad neišsigąstume to, ką pamatysime…

Į susitikimo vietą, prie Didžiulio (Daugų) ežero Robertas atskubėjo nešinas masyvia medžio kalade ir dideliu plaktuku. „Nukaldinsiu jums monetą“, – pažadėjo ir tuoj pat ėmėsi darbo. Tiesa, dar reikėjo atsakyti į jo klausimą – kada pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėti Daugai? 1384-aisiais, kai kryžiuočiai siaubė šį kraštą ir savo kronikose minėjo, kokia tai puiki vieta apsistoti.

R. Žilinskienės nuotr.

Pasak Roberto, monetų kaldinimas (pašnekovas jas vadina „daugais“, nes ant jų vaizduojamas Daugų miesto herbas, aut.) – tai tik vienas iš žmonių įtraukimo į gyvą kultūros veiksmą būdų. O kultūros klubo „Kitaip“ pagrindinis tikslas ir yra Daugų, Dzūkijos krašto ir visos Lietuvos žmones iškrapštyti iš šiltų pastogių – keliauti, lankyti istorines vietas, patiems tapti kultūros veiksmo kūrėjais ir dalyviais.

Į Daugų ežerą sugrąžino luotą

Didžioji klubo „Kitaip“ vadovo aistra – luotai – iš vientiso medžio kamieno išskobti laiveliai. „Nepatikėsite, bet nuo pat akmens amžiaus iki XX amžiaus vidurio luotai tarnavo žmonėms kaip patikima susisiekimo ir žvejybos priemonė. Daugų krašto ežeruose tokius žmonės naudojo tinklinei žvejybai“, – patikina Robertas.

Prieš daugiau kaip trejus metus jam su būriu talkininkų buvo nemenkas iššūkis išskobti luotą, kuris būtų ne vien parodos eksponatas, bet ir žvejybai, plaukiojimui tinkamas laivas. Entuziastams net teko tyrinėti archeologinę medžiagą, apsilankyti Mindūnų žvejybos muziejuje Molėtų rajone, kuriame saugomi vos keli Lietuvoje išlikę autentiški pavyzdžiai.

Asmeninio R. Ožalinsko archyvo nuotr.

Nedidelio, vos du žmones talpinančio, laivo „krikštas“ nenuvylė – vandenyje jo neapverčia net galingo katerio sukeltos bangos. „Šį luotą darėme ne sau, o kitiems. Jei norite pasijusti kaip Kristaus laikų žvejys – galite jį išbandyti čia pat, Didžiulio ežere“, – siūlo veiklusis krašto istorijos ir kultūros žinovas.

Kelionę juo jau išbandė šimtai smalsuolių iš Lietuvos didmiesčių ir užsienio šalių. Bene daugiausiai jų pritraukia tradicinis klubo „Kitaip“ renginys – kelionė senovinėmis medinėmis valtimis Didžiulio ežere, rengiama kasmet liepos mėnesį.

Tikslas – išjudinti kraštiečius

35-erių R. Ožalinskui sutelkti dėmesį į kultūrą ir išjudinti kraštiečius norėjosi jau seniai, sugrįžus į gimtuosius Daugus po skulptūros magistro studijų Lietuvos dailės akademijoje. Esą jei vyras tūnotų nuo visų atsitvėręs, jaustųsi darantis nusikaltimą.

„Kultūra – plati sąvoka. Oficialių, tradicinių renginių su afišomis ir scenos pakylomis bei įvairiausių televizinių šou  jau prisiragavome. Dabar dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių karta alksta kitokios kultūros, tiksliau – kultūros kitaip“, – savo vadovaujamo klubo filosofiją pristato R. Ožalinskas.

Šiuo metu klubo „Kitaip“ branduolį sudaro penki žmonės, dar kelios dešimtys jų prisijungia organizuojant renginius, visus vienija bendros idėjos ir laisvalaikis.

Klubo narė gidė Vaida Kavaliauskaitė išradingai veda ekskursijas, o sporto entuziastas Giedrius Rusinas nepakeičiamas organizuojant poledinės žūklės varžytuves ar ištvermės reikalaujančius žygius. Pastarasis pernai įamžino šimtą Dzūkijos krašto kryžių ir fotografijų albumą skyrė Lietuvos šimtmečiui.

Įkvepia istoriniai įvykiai

Robertas nestokoja istorinių žinių ir įdomių istorijų iš praeities, nepasiduoti tuštumos stinguliui jį įkvepia istorinės asmenybės ir praeityje šiame krašte gyvenusiųjų žmonių kilnūs poelgiai.

Tikriausiai nedaug kam žinoma, kad 1917 metais Daugų parapijos klebonijoje, pas kleboną ir būsimą Vasario 16-osios akto signatarą kunigą Vladą Mironą viešėjo aktyvi tuometė visuomenės veikėja ir pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmona Sofija Smetonienė, Vokietijos vietininkas ir būrys kitų ponų. Pasak R. Ožalinsko, gali būti, jog pirmosios Lietuvos Respublikos kūrimo planai ir gimė šios viešnagės metu, irstantis Daugų ežere.

„Šiam įvykiui atminti viena iš pagrindinių Daugų miesto gatvių yra pavadinta S. Smetonienės vardu. Taip, miesto, nes klestėjimo laikais Dauguose gyveno per 2 tūkstančius žmonių. Dabar dėl emigracijos šis skaičius yra sumažėjęs perpus“, – akcentuoja Robertas.

Pavyzdžiui ūkininkas Petras Balkus apie 1937 metus už savo lėšas nupirko gabalą žemės ir padovanojo jį Daugams, organizavo akmens grindinio klojimą. Taip atsirado centrinė Turgaus aikštė. Deja, jokio informacinio stendo apie tai nėra, todėl klubo „Kitaip“ nariai sieks, kad būtų įamžintas geradario ūkininko atminimas.

Inicijuoja prasmingus projektus

Jų veiklos istorijoje esama nemažai pastangų pareikalavusių, bet galop sėkmingai įgyvendintų projektų. Vienas tokių – Daugų centriniame skvere pastatytas paminklas 1945-1951 metais žuvusiems Dainavos apygardos partizanams.

„Dvidešimt devynis metus gyvename nepriklausomoje šalyje ir iš visų didesnių Lietuvos miestų – tik Daugai buvo likę abejingi partizaninio pasipriešinimo vietų įamžinimui, nors būtent šio krašto apylinkės nusėtos žuvusiųjų partizanų kūnais. Čia juk partizanavo jaudinantį kovų dienoraštį Lietuvai palikęs Lionginas Baliukevičius-Dzūkas ir narsusis partizanų vadas Vaclovas Voveris-Žaibas“, – pažymi R. Ožalinskas.

R. Žilinskienės nuotr.

Originaliai klubas yra šventęs Užgavėnes – blynus kepė iš ledo išskobtoje krosnyje, o praeitą vasarą medinėmis valtimis keliavo vidiniais Didžiulio ežero krantais: lipo į piliakalnius, ieškojo mitologinių akmenų.

Atšilus orams klubas „Kitaip“ kviečia naujiems iššūkiams – pradėti „kolekcionuoti“ labiausiai Daugų istoriją ir kultūrą atspindinčias vietas. Nors lankytinų vietų čia yra gausybė, siūloma pabuvoti dvylikoje atrinktų. Taisyklės paprastos: surasti šias vietas, jose nusifotografuoti, o nuotraukomis pasidalinti su kitais. Už pastangas organizatoriai žada apdovanoti prizais. Pasak R. Ožalinsko, vien ryždamasis tokiam iššūkiui žmogus pats save apdovanos gilesniu krašto istorijos ir kultūros pažinimu.

Vienas komentaras apie “Išskirtiniai į klubą susibūrusių daugiškių sumanymai skatina pažinti Dzūkijos kraštą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *