Į Alytaus kraštotyros muziejų atkeliavo unikalus radinys

Alytaus kraštotyros muziejaus ekspoziciją papildys unikalus eksponatas – seniausias šulinys Dzūkijoje, menantis XI-XII amžių laikotarpį. Varėnos rajono Pamerkių kaime esančioje Baltulio atodangoje geologų ir archeologų atrasta medinė konstrukcija jau perduota į Alytaus muziejininkų rankas.

Pasak Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininko Artūro Balčiūno, kol kas vykdomi tik pirminiai radinio konservavimo darbai, todėl išskirtinio eksponato muziejaus lankytojams gali tekti palaukti.

G. Gudaitienės nuotr.

„Šis medinis šulinys taps labai svarbia mūsų muziejaus ekspozicijos dalimi, nes unikalaus radinio laikyti kažkur saugyklose nesinori. Atkūrimo darbai paprastai užtrunka, be to, dar nėra aišku – bus atkurta visa šulinio konstrukcija ar tik trūkstamos detalės. Bet kuriuo atveju darbai bus atliekami naudojant autentiškas technologijas“, – pasakojo muziejininkas A. Balčiūnas ir užsiminė apie planus atkurtą šulinį muziejuje eksponuoti derinant to meto įvykius ir aplinką.

7 metrus aukščio siekiančioje Merkio upės skalaujamoje Baltulio atodangoje kyšančius kirviu tašytus medžių galus pirmiausia pastebėjo geologas prof. Gediminas Motuza Matuzevičius, praeitą rudenį čia lankęsis su Vilniaus universiteto studentais. Iškart tapo aišku – vietai neįprastą radinį turi apžiūrėti ir archeologai.

G. Gudaitienės nuotr.
Geologas prof. Gediminas Motuza Matuzevičius ir archeologė dr. Gabrielė Gudaitienė. G. Gudaitienės nuotr.

Anot kasinėjimus ir radinio tyrimus atlikusios archeologės dr. Gabrielės Gudaitienės, šulinį išskirtiniu daro jo radimo vieta, datavimas, išlikimo lygis ir konstrukcijos:

„Tai yra ne tik seniausias Dzūkijoje rastas šulinys, tačiau apskritai vienintelis toks medinis statinys Pietų Lietuvoje. Be to, jis rastas vietoje, kurioje archeologinių objektų iki šiol nebuvo fiksuota. Panašių šulinių yra rasta Vilniuje, Kernavėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, tačiau visi jie skiriasi datavimu bei konstrukcijomis“.

G. Gudaitienės nuotr.

Merkio upės pašonėje rasto medinio statinio amžius buvo nustatytas ištyrus jį radiokarboninio datavimo metodu. Be to, šulinio viršuje rasta meistro įspaudu pažymėta apatinė apžiesto puodo dalis, o jo užpilde – medžio lentelių lūženų ir perkaitusių akmenų. „Gali būti, kad šulinys buvo su mediniu dangčiu, kuris įlūžo, tačiau neatmetama galimybė, kad, nustojus šulinį naudoti, jo vidus buvo tiesiog užverstas ūkinėmis atliekomis“, – sakė dr. G. Gudaitienė.

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie