Knygoje apie partizanų vadą – paslėptas klausimas: ar tu esi Vanagas?

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ sutiktuvės. Pasak autoriaus, knyga atsirado ne dėl R. Vanagaitės ažiotažo, o dėl rastų partizanų vado palaikų ir galimybės juos tirti. A. Anušauskas ieškojo dokumentų, kurie paneigtų R. Vanagaitės kaltinimus, ir rado juos.

Arvydas Anušauskas – istorikas, publicistas, LR Seimo narys, dvidešimt keturių knygų autorius ir bendraautorius, keturiolikos dokumentinių filmų scenarijų autorius. Pastaraisiais metais parašė bei išleido šias knygas: „Teroras“, „KGB. Visiškai slaptai“, „Lietuvos žvalgyba“, „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“, „Prezidento žvalgas – du gyvenimai“.

Naujausia A. Anušausko monografijoje „Aš esu Vanagas…“ kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą (1918-1957). Vadovavęs vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai.

Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo ir veiklos istorija net ir dabar, praėjus daugybei metų po jo mirties, nėra plačiajai visuomenei išsamiai išaiškinta, trūksta viešai prieinamos istorinės medžiagos apie kai kuriuos jo gyvenimo laikotarpius. Tačiau neabejotinai galima teigti, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas – neeilinis lyderis, turėjęs esminės įtakos XX a. Lietuvos istorijai.

Apraizgytas tariamų bendražygių intrigomis ir netesėtais pažadais iš Vakarų, partizanų vadas, nors ir puikiai suprasdamas situacijos beviltiškumą, nepasidavė iki pat tragiškos gyvenimo baigties – atliko prisiimtus įsipareigojimus iki galo, su maksimalios pastangomis, taip, kaip tik galima geriausiai. Veiksmų prasmingumą jis iškėlė aukščiau už rezultato neabejotinumą.

Alytiškiai knygos „Aš esu Vanagas…“ autorių pasitiko pilnutėlėje bibliotekos salėje. Akivaizdu, kad Adolfo Ramanausko-Vanago vardas vis dar sujudina kiekvieno iš mūsų jautriausias emocijas, vėl ir vėl priverčia pasitikrinti pamatines vertybes.

Knygos „Aš esu Vanagas…“ siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats nebegalėjo aprašyti. Tai buvo 1950-1957 metai, kuomet jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo, stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės kovotojų gretose.

Aprašomos KGB regztos paieškos operacijos, specialių metodų – užminuotų siuntinių, specialių preparatų, agentų smogikų naudojimas. Ištiriamas Vanago 1956 m. spalio 12 d. suėmimo ir kankinimo epizodas, nustatomi penki asmenys galėję dalyvauti brutaliuose kankinimuose. Pasitelkus teisminės medicinos, psichiatrijos, archeologijos, antropologijos, kriminalistikos ekspertus išaiškinamos KGB klastotės. Atskleidžiama asmeninė įkalinto A. Ramanausko dvikova su KGB, kai reikėjo atlaikyti ir bandymus kompromituoti, ir atsispirti melui.

Šiam tyrimui perskaityta ir panaudota dešimt tūkstančių dokumentų lapų. Į pasakojimą įtraukiama ir iki šiol visai nepelnytai nuošalyje buvusi jo žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės istorija. Tai padėjo atsakyti į klausimus, kodėl ji 40 dienų nepratarė nei žodžio, ką iš tiesų slėpė abu Ramanauskai. Atskleidžiami ir 1992-2015 m. vestos Ramanausko kankinimo bylos tyrimo užkulisiai.

Kelių šimtų puslapių knyga papildo apie pusantro šimto unikalių nuotraukų, o prieduose skaitytojai ras ir Vanago rašytų straipsnių tekstus, partizaninės veiklos aprašymus, interviu su A. Ramanausko-Vanago dukra.

Susidaro įspūdis, tarsi A. Ramanausko-Vanago gyvenimas nebuvo sąmoningai orientuotas į lyderystę. Galima daryti prielaidą, kad šiam žmogui tiesiog į vieną vietą sukrito trys lemiamos likimo kortos: įgimti plataus spektro gabumai, istorinės aplinkybės ir neeilinis darbštumas, besiekiant savo idealų.

Pasak knygos autoriaus A. Anušausko, istorija įrodo, kad kiekvienas herojus yra iš kūno ir kraujo, turintis jausmų ir emocijų, išgyvenantis nevilties akimirkas ir klystantis. Ir kad net pasitinkantis jam skirtą lemtį iki paskutinės akimirkos gali savais būdais kovoti už tai, kas tuo metu jam buvo svarbiausia – mylimos žmonos ir dukros ateitį. Ir Lietuvą. Perskaitę knygą supras viena – kaip sunku buvo būti Vanagu…

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie