„Vaikščiojantis stebuklas“, – taip apie 73-ejų Tatjaną Titorenko sako jos gydytojai, žinantys su kokia puokšte nepagydomų ligų ji gyvena jau keliasdešimt metų.
Moteris džiaugiasi kiekviena nauja diena – miškas, grynas oras, jos mylimi augintiniai, sodas, daržas ir nuolatinis fizinis aktyvumas tapo neišsenkančiais jos gyvybinės energijos šaltiniais. Į Alytaus rajone miško prieglobstyje įsikūrusį „Šaltinėlio“ sodų bendrijos sklypą moteris atsikėlė gyventi, tikėdama, kad čia jos savijauta pagerės.
„Svarbiausia, reikia labai norėti gyventi, nepulti į depresiją ir nelaukti stebuklų iš gydytojų, – tikino Tatjana, kurios ligų sąrašas neįtikėtinai ilgas: hepatitas C, astma, išsėtinė inkstų džiova, Laimo liga, sąnarių, stuburo ligos, regėjimo sutrikimai. –
Gydytojai sako, kad žmonės su tokiomis ligomis negyvena, o aš, kaip matot esu gyva ir laiminga. Jaustis gerai man labai padeda mano augintiniai: vištos, ožkelės ir gražuolis žąsinas. Aš tiek daug meilės iš jų gaunu.
Su bet kokia užklupusia liga galima susidraugauti, tik reikia nenuleisti rankų, svarbiausia daug judėti ir labai įsiklausyti į savo kūną, jis visada pasako, ko jam labiausiai reikia. Miškas, kurio apsuptyje aš dabar gyvenu, labai daug prisideda prie mano savijautos“.
Daugiau apie tai, iš kur ši moteris semiasi gyvybinės energijos ir pozityvios nuotaikos, video reportaže.
Lietuvos sveikuolių sąjungos projektų vadovė Jūratė Marčiulaitienė
D. Minsevičiaus nuotr.