Butrimonyse rasti senų statinių pamatai

Butrimonių išskirtinumas paremtas trijų tautų istorija. „Atraskime šimtmečio paveldą Butrimonyse“ – taip Alytaus rajono savivaldybė pavadino ekskursiją, skirtą Europos paveldo dienoms. Jos dalyviai apžiūrėjo vienintelius Lietuvoje architektūros objektus, aplankė partizanų kapines, prisiminė, ko gero, pirmuosius imigrantus totorius ir tragišką žydų istoriją.

Butrimonių istorija siekia Vytauto Didžiojo laikus. Miestelis garsėjo prekybininkais ir amatininkais, jame gyveno gausios žydų, totorių ir lietuvių bendruomenės. Jame būta nemažai tragiškų įvykių – gaisrų, karų ir gyventojų žudynių.

Pažintinę ekskursiją po miestelį vedė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Vytenis Skendelis, gimnazijos mokiniai, dalyvavo seniūnas Algirdas Jusas, Alytaus rajono savivaldybės mero patarėjas Ramūnas Bielevičius.

Ekskursijos dalyviai aplankė miestelio istorinį centrą, kuriame yra XVII amžiuje susiformavusi vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė, lėmusi Butrimonių apstatymą. Jos planas ir centrinės miestelio dalies gatvių tinklas yra paskelbtas Lietuvos urbanistikos paminklu. Aikštė pavaizduota ir Alytaus rajono savivaldybės iniciatyva 2011 m. patvirtintame Butrimonių herbe.

Pažintis su Butrimonimis tęsėsi aplankant partizanų kapą, žydų senąsias kapines, Išganytojo bažnyčią. Po ekskursijos joje vyko viktorina, o geriausiems dalyviams įteikti prizai.

Šiuo metu Butrimonyse gyvena beveik 900 gyventojų. Istorinių šaltinių teigimu, dabartiniam miesteliui pradžią davusios gyvenvietės užuomazga reikėtų laikyti Vytauto Didžiojo laikais, XIV–XV a. sandūroje, čia įkurdinus totorius. 1720 m. gyvenvietė jau vadinama miesteliu – susiformavusi aikštė tapusi turgaus vieta. Butrimonyse prekiaudavo vietos amatininkai ir prekybininkai, atvykdavo pirkliai net iš Rusijos ir Lenkijos.

Miestelyje gyveno gausios žydų, totorių ir lietuvių bendruomenės. 1868 m. duomenimis, Butrimonyse gyveno 1653 žmonės: 245 katalikai, 1151 judėjas, 18 stačiatikių, 225 mahometonai, 14 liuteronų. Beveik visi gyventojai pragyveno iš prekybos ir amatų, labai nedaug iš žemės ūkio.  Žinoma, kad 1897 m. miestelyje gyveno apie du tūkstančius žydų, o 1930 m. buvo 2 sinagogos, 52 žydų ir 2 lietuvių parduotuvės, veikė garinis malūnas, elektros stotis, žydų mokykla.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Butrimonių smulkūs prekybininkai buvo suvaryti į kooperatyvus, amatininkai – į arteles. 1941 m. Vokietijos kariuomenei įsiveržus į Lietuvą, buvo sušaudyta apie 900 žydų tautybės gyventojų – beveik visi miestelio žydai, išliko vos keli.   Netoli Butrimonių miestelio Klydžionių kaime yra žudynių vieta ir kapas.

Butrimonyse žydų kapinių šiaurinėje dalyje holokausto aukų atminimui 1999 m. pastatytas skulptoriaus Audriaus Janušonio paminklas su įrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis.

Pasak vietinių, į Butrimonis užsuka nemažai žydų tautybės žmonių, kurie ieško savo šeimos šaknų.

Alytaus rajono savivaldybė planuoja įamžinti su Butrimonimis susijusių žydų tautos atstovų atminimą – filosofo, politiko ir pedagogo Leonido Donskio, kurio tėvas buvo vienas iš nedaugelio išsigelbėjusių žydų nuo žudynių, bei žinomo dailėtyrininko ir istoriko Bernardo Berensono šeimos. „Simboliškai bus pažymėta ir lietuvių, žydų bei totorių draugystė, kurie kartu kūrė Butrimonių istoriją“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

Alytaus rajono savivaldybė šiuo metu vykdo Butrimonių aikštės rekonstrukciją. Vietoje, kurioje planuota pastatyti išskirtinio dizaino fontaną, aptikti seni pastato pamatai ir akmenimis grįsti takai, tad bus atlikti archeologiniai tyrimai.

Alytaus rajono savivaldybės informacija

Parašykite komentarą