Neįgaliųjų žaidynėse sidabrą iškovojęs alytiškis: „Neįgalieji vengia viešumos – tai didžiausia klaida“

D. Juodžiukynas su treneriu V. Nedzinsku. V. Nedzinsko archyvo nuotr.

Alytiškis Dovydas Juodžiukynas iš Europos jaunimo neįgaliųjų žaidynių, vykusių Čekijos Brno mieste, grįžo pasipuošęs sidabro medaliu. 25 m baseine 50 m distanciją laisvu stiliumi jis įveikė antras.

„Važiavau į varžybas tik dalyvauti, apie jokį medalį net nesvajojau, juolab, plaukiant laisvu stiliumi. Tiesiog norėjau pasisemti patirties, pabūti, pažiūrėti, kaip sekasi kitiems plaukikams, o va ėmiau ir grįžau su medaliu“, – šypsosi Dovydas.

Dažniausiai geresnius rezultatus pasiekti jam pavyksta plaukiant nugara, todėl pergalė plaukiant laisvu stiliumi buvo labai netikėta. Tiesa, plaukikas džiaugiasi, kad pasinaudojo dabartinio savo trenerio Edvardo Blaškevičiaus patarimu pirmus 25 metrus plaukti neskubant, atsipalaidavus, o likusią distancijos pusę bandyti įveikti kuo greičiau, iš visų jėgų.

„Nuplaukiau 25 metrus ir žiūriu, kad paskutinis esu, iškart kažkas suveikė galvoje ir kojos automatiškai pradėjo dirbti kaip propeleriai, varžovus lenkiau vieną po kito“, – prisimena D. Juodžiukynas, ne tik iškovotą medalį, bet ir savo dalyvavimą šiose žaidynėse vadinantis atsitiktinumu.

Europos jaunimo neįgaliųjų žaidynėse. Asmeninio archyvo nuotr.

Gavęs Lietuvos neįgaliųjų plaukimo federacijos pasiūlymą dalyvauti ilgai svarstė, mat varžybų dienomis buvo numatytas egzaminas. Alytiškis Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja programavimą, šiemet baigė pirmą kursą. Vykti į Čekiją nusprendė tik universitete gavęs pažadą, kad egzaminą galės laikyti grįžęs.

Alytaus sporto ir rekreacijos centre trenerio Tomo Vainikonio plaukimo treniruotes Dovydas pradėjo lankyti prieš maždaug dešimtmetį, persikėlęs į sostinę įgūdžius baseine tobulina kartu su treneriu E. Blaškevičiumi, o vasarą, grįžus į Alytų, fizinę formą jam padeda palaikyti treneris Viktoras Nedzinskas.

Jauno plaukiko planuose – kitų metų kovą vyksiantis Lietuvos neįgaliųjų plaukimo čempionatas, svajonėse – vieną dieną atstovauti Lietuvą parolimpinėse žaidynėse, nors neslepia, kad įgyvendinti ją nebus lengva, nes norint įvykdyti parolimpinį normatyvą, turi plaukti daug greičiau.

Dovydo negalia – nuo gimimo lydintis cerebralinis paralyžius, nesutrukdė jam lankyti plaukimo treniruotes ir siekti rezultatų, mokytis universitete, vairuoti automobilį, žvejoti ir užsiimti kita mėgstama veikla. Vaikinas nestokoja puikių emocijų ir geros nuotaikos.

„Daugelis neįgaliųjų užsidaro namuose, vengia viešumos ir tai yra didžiausia klaida. Nei aš, nei mano tėvai niekada per daug nesureikšminome mano negalios, stengėmės gyventi įprastą gyvenimą. Visą laiką buvau apsuptas sveikų žmonių ir buvimas tarp jų man labai padėjo, aš visada stengiausi lygiuotis į juos“, – pasakoja D. Juodžiukynas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *