Alytaus nekilnojamojo turto rinkoje paklausiausi išlieka butai

I. Švedkauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Šiemet Alytaus nekilnojamojo turto (NT) rinka, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tapo pasyvesnė, tačiau paklausiausiais, kaip ir ankstesniais metais, išlieka butai.

Registrų centro duomenimis, 2017 metais Alytaus mieste iš viso buvo perleisti 946 nekilnojamo turto objektai: 709 butai, 65 namai, 172 žemės sklypai. Šių metų sausio-balandžio mėnesiais buvo perleisti 274 objektai: 201 butas, 20 namų ir 53 žemės sklypai.

NT brokerės Ingos Švedkauskaitės teigimu, viena priežasčių, lėmusių NT rinkos sulėtėjimo tendencijas, sugriežtėjusi banko paskolų išdavimo tvarka. „Praėjusiais metais gyvenamuosius būstus aktyviai pirko užsienyje dirbantys alytiškiai, šiemet jų beveik nėra. Jei negauni atlyginimo eurais, tai paskolos mūsų bankuose negausi, nebent susitartum su darbdaviu. Kad norvegai ar anglai mokėtų atlyginimus eurais, tokių atvejų beveik nepasitaiko“, – sako I. Švedkauskaitė.

Anot jos, Alytuje gyvenamą būstą kas antras įsigyja už paskolą. Emigrantai 20-30 tūkst. eurų kainuojančius būstus perka iš santaupų, tačiau brangesni ir jiems be paskolų sunkiai įperkami.

Jau ne vienerius metus NT rinkos paklausumo viršūnėje dominuoja butai. Juos įsigyjant gauti paskolą lengviau nei namams, yra pigesni, be to, nereikia tokių didelių išlaidų, įsirengiant pagal savo poreikius.

Perkamiausi 2-3 kambarių butai. Apleistą tokį butą Dainavos mikrorajone galima rasti ir už 16 tūkst. eurų, o už šiuolaikiškai įrengtą, Vidzgirio mikrorajone, mūriniame name esantį butą, pardavėjas gali paprašyti iki 40 tūkst. eurų. Bene sunkiausia Alytuje rasti 1 kambario butą, nes jų paklausa didelė, o pasiūla minimali. Kainos, priklausomai nuo būklės, gali skirtis dvigubai – nuo 10 iki 20 tūkst. eurų.

„Kiekvienais metais pirkėjai, rinkdamiesi gyvenamą būstą, vis atidžiau įvertina ne tik kainą, bet ir kitus dalykus. Šeimos turinčios vaikų, stengiasi rasti butą, kad šalia būtų mokykla, darželis, autobusų stotelė, geras susisiekimas. Pirkėjai labai domisi komunalinių paslaugų, ypač šilumos kainomis. Daugelis atsižvelgia – namas blokinis ar mūrinis. Prioritetas teikiamas mūriniams“, – pasakoja I. Švedkauskaitė.

Jos teigimu, jaunos šeimos ieško neremontuotų butų, pagrindiniai to motyvai – viską gali įsirengti savaip ir žinai, ką ir kaip darei. Vyresni pirkėjai butų ieško žemesniuose aukštuose, jie nori ne prabangaus remonto, bet kad galėtų gyventi ir pamažu tvarkytis.

Sodybas kaimuose, dažniausiai perka iki 40 metų žmonės, vyresni keliasi gyventi į miestus. Paklausiausios sodybos – nuo miesto nutolusios ne didesniu 15 km atstumu, kad vaikus būtų patogu vežioti į mokyklas, būrelius. Didesniu atstumu nuo miesto esančias sodybas perka poilsiui arba kaimo turizmo vystymui. Prie ežerų esančios gana populiarios tarp Kauno ir Vilniaus gyventojų.

„Pastaruoju metu sumažėjo alytiškių, gyvenančiųjų užsienyje ir parduodančių butus Alytuje. Neretai emigrantai butus laiko tuščius arba nuomoja, bet nuosavybės neatsisako. Tai rodo, kad žmonės planuoja sugrįžti ir dar neketina visiškai nutraukti saitų su Lietuva. To pasėkoje nuomos rinka Alytuje pilnėja“, – sako I. Švedkauskaitė.

Eva Morozaitė

Parašykite komentarą