„Lėto maisto judėjimas“ pasiekė Alytų

Vienas svarbiausių sveikos gyvensenos šaltinių – tinkama mityba. Kuo maitini savo fizinį bei dvasinį kūną, toks ir esi, taip ir jautiesi… Yra sakoma: ką valgome, tuo ir esame. Ir atvirkščiai: esame tai, ką valgome. Ir kaip vertiname tai, ką valgome. Ką jaučiame valgydami. Ką suprantame. Ką prisimename. Nuo maisto ruošimo būdo, kokybės bei kiekybės priklauso ir kiekvieno mūsų dvasinė būsena.

Alytaus sveikuolių klubo „Ryžto“ ir Lietuvos ekobendruomenių asociacijos atstovai bei gamtinės augalininkystės puoselėtojai Dzūkijos krašte puikiai suvokdami maisto svarbą žmogaus sveikatai, susibūrė į klubinę veiklą.

„Slow Food Club Alytus“ – tarptautinio klubo filialas Lietuvoje. Tai lėto maisto kultūrą šalyje ir pasaulyje skleidžiantys entuziastai (Džiuginta Rasiukevičienė, Eimantas Stoškus, Jūratė Marčiulaitienė, Eglė Dumbliauskaitė, Darius Minsevičius, Nijolė Venckūnaitė ir kt.) Dzūkijos sostinėje sėjantys pirmuosius „Lėto maisto judėjimo“ daigus.

„Slow Food“ atsirado kaip absoliuti priešprieša „Fast Food“. Lėtas maistas – prieš greitą maistą. „Mes blogai valgome, nes nebemokame valgydami išgyventi malonumo“ – tvirtina „Slow Food“ įkūrėjas italas Carlo Petrini. „Sustokime. Kol dar galime sustoti. Pajuskime valgio skonį ir aromatą. Įsigilinkime į tai, iš ko ir kaip jis pagamintas. Kur šio produkto tėvynė. Pasvarstykime, kokius jausmus ir prisiminimus mums kelia vienas ar kitas valgis“.

Praėjo trisdešimt du metai nuo tos dienos, kai buvo įkurtas pasaulinis judėjimas „Slow Food“. Šis pavadinimas tapo ir prekės ženklu, ir ideologija, ir alternatyva blogam maistui. Pasaulis norėjo ir tebenori, kad viskas būtų greičiau. Lėtumo simbolis – sraigė, susukta į šiuolaikinės komunikacijos ženklą @, tapo lėtųjų ikona.

Per tris dešimtmečius jų skaičius padaugėjo du tūkstančius kartų. Šiandien jų – daugiau nei 100 tūkstančių, išsibarsčiusių 150 valstybių, tarp kurių yra ir Lietuvos vardas, tačiau tik nedrąsiai žengiantis pirmuosius žingsnius. Alytuje, jaukiose patalpose Vilniaus g. 18, jau keletą mėnesių renkasi bendraminčiai entuziastai, neabejingi „lėto maisto“ filosofijai ir kviečia sveikai papietauti, ragauti bei bendrauti.

„Lėto maisto judėjimo“ įkūrėjas italų žurnalistas, maisto bei vyno ekspertas Carlo Petrini niekada nevalgė greitojo maisto užeigoje. Sykį apsilankęs ten iš smalsumo jis pasibaisėjo greitojo maisto konvejeriu ir patiekalais: su hormonais ir pesticidais užauginti, perdirbti produktai, prikimšti cheminių priedų.

Todėl kai 1986-aisiais „McDonald`s“ tinklas sumanė atidaryti naują restoraną Romoje, tikro italo nervai neišlaikė: juk tai – vulgari invazija ne tik į gilių šaknų Italijos virtuvę, bet ir į šeimas vienijančią bendrų pietų tradiciją, ilgametę bendravimo kultūrą. Galop – greitas maistas yra nesveikas! Entuziastingas žurnalistas kartu su keliais bendraminčiais surengė protesto demonstraciją, o netrukus įkūrė „Lėto maisto judėjimą“.

Lėtumo simbolį – sraigę – lėto maisto šalininkus visame pasaulyje pasirinko ne atsitiktinai. Įdomu, kad viena pirmųjų knygų apie šį sutvėrimą pasirodė 1607m. Italijoje. Jo autorius Francesco Angelita aprašė daugelį sraigių rūšių ir atkreipė dėmesį į tai, ką žmogui būtų pravartu paimti iš tylaus jų gyvenimo. Po ilgų stebėjimų F. Angelita išskyrė du svarbiausius momentus: išmintingoji sraigė yra lėta, o tai rodo, kad skubėti – kvaila. Antra, jei sraigė savo namelį visur nešiojasi kartu, vadinsi, „namai yra ten, kur yra sraigė“. Tuo ir remiasi „lėto maisto judėjimo“ filosofija: neskubėk, būk ramus, svetingas, negailėk laiko šeimai, draugams. Svarbu pripažinti maisto teikiamą malonumą, išmokti džiaugtis receptų ir skonių gausa, susigaudyti nacionalinėje maistą auginančių bei gaminančių bendruomenių įvairovėje.

Alytiškiai kupini entuziazmo tapti populiariu „Slow Food“ veiklos židiniu Dzūkijos krašte. Gamtinės augalininkystės puoselėtojai, galintys realizuoti savo produkciją bei visi kiti, norintys prisijungti prie lėto maisto judėjimo idėjos, skambinkite „Slow Food convivium“ Lietuvoje prezidentei Džiugintai Rasiukevičienei tel. 8 686 56947 arba sekite informaciją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Slow Food Alytus“.

„Slow Food Club“ Alytuje informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *