Ugnis vis dažniau siaubia gyvenamuosius namus

Per du šių metų mėnesius šalyje kilo 1568 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų kilo 9,1 proc. daugiau. Gaisruose žuvo 28 žmonės (2017 m. per tą patį laikotarpį – 32), vaikų žūčių pavyko išvengti, o 36 gyventojai patyrė traumų (31).

Vasario mėnesį gaisruose žuvo 12 gyventojų, o sausį – 16, praėjusių 5-erių metų dviejų mėnesių gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 34.

Šiemet kilo 1 gaisras, kuriame žuvo 2 šalies gyventojai (pernai – 5 gaisrai), o 26 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 26 gyventojus, 126 pastatus, 26 transporto priemones, 118 gyvūnų.

Miestuose žuvo 9 žmonės, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 19. Devyni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje, 5 – Kauno, po 3 – Panevėžio bei Šiaulių, po 2 – Alytaus, Marijampolės bei Utenos, po 1 – Tauragės bei Klaipėdos apskrityse. Telšių apskrityje žmonių aukų gaisruose pavyko išvengti. Daugiausia žmonių žuvo penktadienį – 6, tragiškiausios mėnesio dienos – 14-oji, 16-oji ir 19-oji (gaisrai pasiglemžė po 3 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 20 vyrų ir 8 moterys. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 61 metai.

Aštuoni žmonės žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 5 – dėl neatsargaus rūkymo, 5 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. 2 gyventojai žuvo dėl kitų priežasčių.

Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 808, t. y. 51,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 24 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 33,3 proc., daugiausia – dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 144 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,2 proc. visų gaisrų), 170 kartų degė transporto priemonės (10,8 proc.), 55 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose (3,5 proc.), o 15 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,0 proc.).

Miestuose užgesinti 838 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 730. Ugnis sunaikino 40 pastatų, 35 transporto priemones, 13 gyvūnų, 23 tonas pašarų, 584 kv. m gyvenamojo ploto, o 2239 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (29,0 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,8 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (10,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (4,2 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,5 proc.). Be to, įregistruota 40 padegimų (2,6 proc.), o 178 gaisrų (11,4 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 1493 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų atlikta 6,3 proc. mažiau. Ugniagesiai gelbėtojai 472 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 600 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 204 darbus atliko autoavarijose, kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 28 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 10 žuvusiųjų kūnų.

87 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (74 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Šių darbų metu jie ištraukė 11 skenduolių bei išgelbėjo 7 gyventojus. Be to, ugniagesiams 37 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 62 kartus likviduoti cheminius incidentus, 12 kartų budėti nukenksminant sprogmenis ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 46 gyventojus.

Nors žemė dar užklota sniegu, tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad pernai kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 594 gaisrai, išdeginę beveik 600 hektarų. Todėl ugniagesiai įspėja gyventojus, kad šylant orams nedegintų pernykštės žolės, nes tai kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie