Ramybės ir susikaupimo laikotarpiu prieš didžiąsias metų šventes „ASU alumni“ klubo Alytaus skyriaus vadovė Vilma Kalendauskaitė narius pakvietė į Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią susitikti su klebonu kunigu Pranciškumi Čiviliu.
Jis aukojo šv. Mišias, kuriose be „ASU alumni“ Alytaus skyriaus narių, dalyvavo ir Aleksandro Stulginskio universiteto klubo prezidentė prof. Astrida Miceikienė. Vėliau visi susidomėję klausėmės kunigo papasakotos M. K. Čiurlionio kelio istorijos Senojoje Varėnoje, kalbėjomės klebonijoje prie puodelio arbatos.
Klebono P. Čivilio rūpesčiu Senojoje Varėnoje atgimimo metais iškilo nauja bažnyčia, įrengta klebonija, rūsyje – koplyčia, žemutinėje bažnyčios salėje – menininkų darbų parodų salė. Jo iniciatyva bažnyčioje organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, susiję su M.K. Čiurlionio kūryba.
2009 metais kunigui Pranciškui Čiviliui buvo suteiktas „Lietuvos šviesuolio“ vardas ir įteiktas garbingas apdovanojimas. Jam suteikti „Kaimo dvasininko“, populiariausio Varėnos rajono gyventojo vardai. Dvasininkas apdovanotas Riterio kryžiaus ordinu, kitais įvertinimais.
Nors pagrindinis klebono darbas yra rūpintis tikinčiųjų sielovada, kultūriniais krašto reikalais, jis kasdien negailėdamas jėgų ir laiko prižiūri gausų būrį keturkojų globotinių, rūpinasi, kad kiekvienas jų būtų sotus, turėtų šiltą pastogę, o svarbiausia – jaustųsi mylimas bei reikalingas.
Pasak P. Čivilio, kad jis globos didelį būrį benamių gyvūnų, net nesapnavo, bet taip nutiko, kad šiandien dvasininkas jau neįsivaizduoja kitokio gyvenimo. Pranciškus Čivilis, kaip ir Šv. Pranciškus, rūpestingai globoja benamius gyvūnus, ir klebonijos teritorijoje nuolat rūpestingai kunigo prižiūrimi gyvena beveik trisdešimt benamių šunų.
Už prieglobsčio ir pagalbos suteikimą benamiams gyvūnams bei visuomenės švietimą gyvūnų globos klausimais kunigas P. Čivilis 2011 metais apdovanotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsteigtu ženklu „Sekime Šv. Pranciškaus pavyzdžiu“.
Džiaukimės šiandiena, dalinkimės geru žodžiu, drąsinkime vieni kitus, įkvėpkime gerumo ir pasitikėjimo, dovanokime malonias akimirkas. Tik nuo mūsų priklauso, ar taps Kūčių vakarienė bei Kalėdų šventės ta dvasinio virsmo slaptimi, kai žmogus, apvalydamas savo širdį nuo blogio ir atverdamas ją gėriui, patiria dvasinio atsinaujinimo rimtį.
Danguolė Veličkienė
