Nuoširdi draugystė, išpildžiusi savas ir svetimas svajones

Nereikia laukti tinkamos progos arba didžiųjų metų švenčių vien tam, kad padarytum gerą darbą arba išpildytum kažkieno svajonę. Imi ir darai, čia ir dabar – tokiu požiūriu vadovaujasi Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rita Ališauskienė ir buvęs jos mokinys Saulius Ivoška.

Akivaizdu, kad jiems pavyko išsaugoti gražų bendravimą, nors keliai išsiskyrė prieš maždaug dvidešimt metų. Judviejų dėka lapkričio 16 dieną, ketvirtadienį, Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai skubėjo pasimatyti su populiariu Lietuvos dainininku Vytautu Šiškausku Alytaus miesto teatre.

Renginys, išties, labiau priminė ne oficialų koncertą, o šiltą susitikimą – dainininkas ne tik atliko savo populiariausias dainas, bet ir pabendravo su susirinkusiais, mielai atsakinėjo į R. Ališauskienės klausimus apie gyvenimą ir kūrybą.

„Ne visi turime galimybę nuvykti į šio, vieno mėgstamiausių mūsų kartos, atlikėjo koncertus ir, juolab, taip šiltai pabendrauti su juo. Esu be galo laiminga, kad Saulius padėjo išpildyti šį, ne tik mano, bet ir kolegų – Trečiojo amžiaus universiteto lankytojų, norą, galima sakyti, svajonę“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

Ji prisipažino nesitikėjusi, kad idėja susitikti su žinomu atlikėju taip greitai bus įgyvendinta, nes kaip tik dabar dainininkas yra ypač užimtas – jau rytoj pradeda savo jubiliejinį koncertinį turą po didžiausias Lietuvos sales ir arenas. Netruko išaiškėti ir viso to priežastis – V. Šiškauskas yra puikus S. Ivoškos bičiulis, todėl rado laiko ir noriai atvyko į Alytų.

„Gyvenime sutinki žmonių, kuriems žodis yra vertybė, kurie nekalba tuščiai ir tęsi savo duotus pažadus. Saulius – vienas iš jų, esu labai laiminga, kad sutikau jį savo gyvenime. Nors mokyklą baigė prieš dvidešimt metų, tačiau iki šiol nepamiršta jos, kasmet sulaukiu jo sveikinimų profesinės mokytojo dienos proga. Reta tokių buvusių mokinių“, – sako mokytoja Rita.

Gražių žodžių jai negaili ir S. Ivoška: „Prieš daug metų, kai Rita tapo mano lietuvių kalbos mokytoja, užsimezgęs žmogiškasis ryšys tęsiasi iki šiol. Džiaugiuosi turėdamas galimybę ir galėdamas padaryti šventę jai ir Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams, įgyvendinti jų norus. Tai tarsi padėka buvusiai mokytojai už tai, kiek žinių ir patirties perdavė man ir mano bendraklasiams“.

S. Šmigelsko nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *