Ar Alytus seksizmo sostinė?

Toks klausimas iškilo, kai įėjęs į vieną Alytaus prekybos centrą pamačiau marškinėlius su nuotraukoje matomais užrašais. Nejaugi tokios prekės tik man atrodo įžeidžiančios? Juk tai ne tik marškinėliai. Tai žinutė, kurią dalis Alytaus visuomenės siunčia moterims – tobuloms nepavargstančioms tarnaitėms neskaudančiomis galvomis. Žinokite tą, o kad nepamirštumėte, tai nusipirkite šiuos marškinėlius.

Kad tokio tipo prekės nėra tik lėkštas humoras, o dalis žmonių tai priima už gryną pinigą, rodo asmenų mintys socialiniuose tinkluose. „…pavargusi moteris negali padėti vyrui atsistatyti. Ji kaip išdžiuvęs šulinys, negali numalšinti ištroškusiojo“,- taip parašė ne koks Pilypas iš kanapių, bet Seimo narys Zenonas Streikus. Į tokį elgesį, ko gero, teisingiausiai sureagavo kitas politikas – Gintautas Paluckas ironizavo, kad „pono filosofo-seimanario sukurtoje moters naudojimo instrukcijoje turbūt yra ir daugiau reikalavimų“.

Tikriausiai socialdemokratų lyderis liūdnai papurtytų galvą sužinojęs, kad Alytus jau surašė tokią instrukciją: „1. Tobula. 2. Nepavargusi. 3. Skaniai gaminanti. 4. Nejaučianti skausmo.“. Instrukcija surašyta juodais dažais ant baltų marškinėlių ir puikuojasi Alytaus prekybos centro vidury. Z. Streikus tokius iškart pirktų!

Tačiau grįžkim nuo Vilniaus ponų prie mūsų namų Alytaus. Kaip ir kitur, čia seksizmas nėra uždraustas, gal niekada ir nebus. Bet kam taip didžiuotis ir tokio tipo prekes pastatyti pačioje matomiausioje vietoje? Šalia įėjimo!

Juos kaip tik reiktų laikyti po prekystaliu, o pirkėjas, kuris mėnulio veikiamas tokių užsimanytų, turėtų tyliai palaukti kol liks tik jis vienas ir tik tada prašyti juos parduoti. Tokius marškinėlius perkantis žmogus turėtų jaustis lyg perkantis stipriausio alaus ar pigiausio vyno, vadinamojo „rašalo“, butelį – išėjęs iškarto slėpti po skvernu.

Ir dar. Kur tokiais puoštis? Gal Alytuje vyksta koks patriarchalinis seksizmo festivalis, kur moterys taip apsidabinusios važiuoja rungtis, kuri geriau aptarnaus vyrą?

Galiausiai, ar įsivaizduojate, kad tokius marškinėlius nešiotų mūsų rašytojos: Žemaitė ar Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, visuomenininkė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, revoliucionierė Emilija Pliaterytė? Galų gale, Šatrijos Ragana?

Mano galva, nešioti tokio „stiliaus“ marškinėlius (parduotuvėje buvo ir vyrams skirtų seksistinių apdarų) ir tuo didžiuotis yra tas pats, kas nešioti marškinėlius su Stalino portretu ir tuo didžiuotis.

Su tokiais marškinėliais reiktų elgtis, taip kaip Alytuje elgiamasi, pavyzdžiui, su Sosnovskio barščiais: pamačius tokią prekę paskambini Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui ir prašyti, kad atsiųstų už gražią aplinką atsakingus darbuotojos, o pastarieji marškinėlius supirktų ir sunaikintų.

Rokas Markauskas

Portalas dzukijosveidas.lt neatsako už šios publikacijos turinį, nes tai yra subjektyvi asmens nuomonė.