Daugeliui dzūkų galbūt ir nepažįstamas Benjaminas Kondratas – filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kultūros istorikas, Tėvynės pažinimo draugijos Garbės narys, literatūrinės kraštotyros Lietuvoje pradininkas, šešiolikos serijų knygose „Kūrėjų pėdsakais“ iš užmaršties prikėlęs nenaudotus originalius šaltinius, faktus apie Lietuvos regionų kultūros, meno kūrėjus – poetus, prozininkus, dramaturgus, literatus, vertėjus, publicistus, kritikus, literatūrologus, atsiminimų autorius, taip pat ir apie eiliuotojus mėgėjus, religinių knygų autorius, kalbininkus, kraštotyrininkus, muzikos, dailės bei kitokio meno kūrėjus. Jis daug nusipelnęs Lietuvai ir nelengva būtų surašyti visus B. Kondrato darbus, nuveiktus filologijos bei kraštotyros srityse. Norėtųsi pažvelgti tik į tą veiklos barą, kuris susijęs su Dainavos kraštu. Apie Dzūkijos kūrėjus kultūros istorikas išleido knygas: ,,Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte“, po dvi knygų serijas ,,Kūrėjų pėdsakais Lazdijų krašte“ ir ,,Kūrėjų pėdsakais Druskininkų krašte“. 1968 m. parašė knygą „Po Druskininkus ir apylinkes“, 1970 metais pateikė respublikiniam kraštotyros darbų konkursui darbą „Veisiejų ežerais“, už kurį paskirta III vieta. Dalyvavo knygų sutiktuvėse įvairiose Dzūkijos bibliotekose, mokyklose, rengė seminarus mokytojams, kaip dirbti su ,,Lietuvių kalbos taisyklių“ rinkiniu ir savarankiškam darbui skirtu leidiniu ,,Lietuvių kalba. Mokymosi knyga“, 2013 metais nemokamai parengė 16 parodomųjų lietuvių kalbos pamokų Alovėje, Butrimonyse, Dauguose, Miroslave, Punioje, Simne, Ūdrijoje ir parodė, kaip galima sudėtingų lietuvių kalbos temų išmokyti, dirbant su minėtomis knygomis.
Benjaminas Kondratas – vienas iš tokių keistuolių, kuris jau beveik penkis dešimtmečius savo lėšomis leidžia knygas ir visą savo laiką skiria tam, kad į užmarštį nenueitų tikrosios dvasinės vertybės. Jo knygos išeina nedideliais tiražais ir tai ne laisvalaikio skaitymai. Knygos labiau tinkamos praturtinti informacija bei žinių masyvu bibliotekų fondus, tai puikus šaltinis ugdant tautinę bei regioninę tapatybę, įprasminant kultūrinę atmintį. Šios knygos reikalingos tiems, kurie domisi krašto kūrėjais, seka jų pėdsakais, ieško įdomių kūrėjų gyvenimo detalių, jos kviečia pasivaikščioti takais, kuriuose liko kūrėjų pėdsakai, daiktai, kuriuos lytėjo kuriančiųjų rankos, pamatyti statinius, medžius, augalus, kuriuos regėjo jų akys. Vartydami knygų puslapius atrasime, iš kur skerdžius Lapinas, Raganius, bobulė, Antanukas, kas užaugino ,,Giesmę apie pasaulio medį“, kas padovanojo mažiesiems skaitytojams ,,Margaspalvę genio kalvę“, koks dar vaikystėje pamėgtų knygų personažų kelias į knygą, kaip susiklostė Dainavos krašto kūrėjų likimai.
Kūrybą geriau suvokiame, pamilstame, kai daugiau sužinome apie kūrėjo asmenybę: būdą, polinkius, bendravimą su žmonėmis, kurie formavo pažiūras. B. Kondrotas – ypatingo darbštumo žmogus, dirba milžinišką darbą Lietuvai. Per savo gyvenimą sukaupė didelę kartoteką apie kūrėjus, daug nuveikė lietuvių kalbos ir kraštotyros baruose. Dirbdamas mokytoju Druskininkuose, dviračiais su mokiniais keliaudavo po įvairiausius Dzūkijos kampelius, o kad mokiniai, kūrybingai mokytųsi taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos, ypač rašybos ir skyrybos, sumanė parašyti mokiniams skirtą lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių rinkinį.
Nors beveik įpusėja devintasis gyvenimo dešimtmetis, B. Kondratas nepavargstamai dirba ir, kaip pats sako, neleidžia galvai ilsėtis: lavina ir taip puikią atmintį, daug moka ir dar vis atmintinai mokosi eilėraščių, cituoja daugybės filosofų bei kūrėjų mintis. Tarsi gyva enciklopedija – puikiausiai atsimena Lietuvos kūrėjų gyvenimo faktus ir tolerantiškai juos vertina, neskuba pasmerkti tų, kurie suklydo rinkdamiesi vieną ar kitą kelią. Mokytojas ekspertas teigia, jog svarbiausia, kad žmogus, nors ir kaip aplinkybės klostytųsi, privalo išlikti žmogumi, išsaugoti žmogiškąsias vertybes ir išsivalyti nuo blogų minčių. Kondratas lavina ne tik atmintį, mąstymą, bet ir kūną, nevengia fizinio krūvio: kiekvieną rytą mankšta, dar papildomi keli šimtai pritūpimų, prisitraukimai ir visais metų laikais, nepaisant net ir nepalankiausio oro, spartus vaikščiojimas miške. Atrodo, kad prabėgantys dešimtmečiai šio žmogaus nepalietė ir toks gyvenimo būdas galėtų būti užkrečiantis pavyzdys visiems brandaus amžiaus sulaukusiems.
Šiuo metu B. Kondratas rašo ir 2018 metais numato išleisti septynioliktą serijos knygą „Kūrėjų pėdsakais Varėnos ir Šalčininkų krašte“. Rugpjūčio viduryje numato iš Vilniaus atvykti į Dzūkiją ir pakeliauti po Varėnos apylinkes. Ruošdamasis šiai kelionei ir susitikimams, kruopščiai dėlioja susitikimų su Varėnos skaitytojais planą, tikslina surinktą medžiagą, dėlioja kartoteką, o dzūkai laukia naujos knygos ir susitikimų.
Rašė Rita Ališauskienė
( Ilonos Krupavičienės nuotrauka / http://www.alytus.mvb.lt )