Norėjęs tik pagerinti asmeninį rekordą ir pasisemti patirties aukšto lygio sporto varžybose alytiškis Donatas Dundzys iš Londone liepos 14-23 dienomis vykusio Pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato į Lietuvą grįžo su bronzos medaliu. Toks pat apdovanojimas atiteko ir jo treneriui Jonui Baltrušaičiui. Tiesa, šis čempionatas pirmasis, kai apdovanojami ir atletų treneriai.
D. Dundzys vyrų rutulio stūmimo rungtyje savo grupėje (F37) trečiuoju bandymu ne tik pagerino asmeninį rekordą iki 13 metrų ir 13 centimetrų, bet ir užsitikrino trečiąją vietą. Tiesa, disko metimo rungtyje alytiškiui taip pat pavyko pagerinti savo asmeninį rekordą – diską jis nusviedė 45 metrus ir 5 centimetrus, tačiau bendroje įskaitoje liko šeštas.
„Bronzos medalis pasaulio čempionate – pirmasis toks laimėjimas mano karjeroje, kuriuo be galo džiaugiuosi. Tik dabar pradedu suvokti, kas įvyko. Čempionato rezultatai gerokai pranoko mūsų su treneriu prieš jį keltus tikslus, juk važiavome tik pagerinti asmeninių rekordų“,- šypsosi 25-erių alytiškis ir džiaugiasi, kad po šio laimėjimo padidės jo sportininko stipendija – vietoje iki šiol per mėnesį gautų 285 eurų jis gaus 439 eurus.
Prieš savaitę iš Londono sugrįžęs lengvaatletis šiuo metu ilsisi ir vis dar priima iš draugų ir pažįstamų plaukiančius gausius sveikinimus, o po maždaug poros savaičių ir vėl kibs į darbus – reikia pradėti ruoštis kitų metų Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatui, vyksiančiam Vokietijos sostinėje Berlyne. O padirbėti, anot pašnekovo, yra kur – nors jėgos jis turintis daug, tačiau techniką tobulinti būtina.
Šiltuoju metų laiku Donatas treniruojasi metimo sektoriuje prie Dailidės ežerėlio arba miesto stadione, o žiemą – Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos sporto salėje. Šioje mokykloje kūno kultūros mokytoju dirba jo treneris J. Baltrušaitis. Tiesa, pastarojoje tenka tenkintis tik paprasčiausiu disko mėtymu ir rutulio stumdymu į tinklą, nes tinkamesnių sąlygų lengvaatlečio treniruotėms šaltuoju sezonu Dzūkijos sostinėje bent jau kol kas nėra.
D. Dundzio negalią įtakojo sudėtingas gimimas ir cerebrinis paralyžius, dėl kurio jis nevaldo dešinės kūno pusės, tačiau tai jam netrukdo siekti puikių sporto rezultatų. 2012 m. jis tapo čempionu IWAS pasaulio jaunimo žaidynėse Čekijoje, o praeitais metais vykusiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate rutulio stūmimo rungtyje – iškovojo trečią vietą ir pateko į geriausių Lietuvos neįgaliųjų sportininkų dešimtuką.
Vaikinas prisimena, jog pradėti sportuoti nebuvo lengva – labiausiai ramybės nedavė mintis, jog teks viešai parodyti savo neįgalumą, galbūt susilaukti įžeidinėjimų ar užgauliojimų. Vis dėlto su dideliu artimųjų, draugų ir trenerio palaikymu pamažu ši baimė išgaravo.
„Norėtųsi, kad neįgalių sportininkų būtų daugiau. Suprantu, kad daugelis bijo parodyti savo negalią visuomenei, ko pradžioje bijojau ir aš, tačiau ištikrųjų to baimintis visiškai neverta. Dabartinis šalies parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius siekia, kad ne tik visuomenės požiūris į neįgaliuosius pasikeistų, bet ir patys neįgalieji į save žiūrėtų kitaip, nebijotų savęs parodyti“,- sako D. Dundzys.
Iki šiol jis dėkingas savo mamai, kuri prieš daugiau kaip aštuonerius metus jį atvedė pas trenerį J. Baltrušaitį ir nuo pat pradžių labai palaikė. „Su treneriu susipažinau kiek ankščiau, kai dar būdamas vaikas prie Dailidės ežerėlio mėčiau kamuolį. Jis pastebėjo mane priėjo ir pasiūlė palaukti dar kelis metus, o tada ateiti pas jį treniruotis, esą gal pavyks iš manęs ką padaryti“,- pirmą pažintį su dabartiniu savo treneriu prisimena Donatas.
Tiesa, sportas jį traukė nuo mažens, dar būdamas paauglys lankė Alytaus apskrities sporto ir sveikatingumo klubą „Alytupis“, vadovaujamą Rolando Baranausko. Pastarasis jau tada buvo pastebėjęs jo kaip sportininko duomenis.