Iš kairės: I. Pavilonienė ir V. Arbočiūtė

Važiuojant pagrindiniu keliu per Luksnėnus (Alytaus raj.) tik retas gali nepastebėti netoli jo stovinčių dviejų didelių šiltnamių ir reklaminio stendo, siūlančio čia įsigyti gėlių, pavasarį – daržovių daigų. Juose šeimininkauja 24-erių metų Viktorija Arbočiūtė ir 30-ties Indrė Pavilonienė.

Pravėrus vieno iš jų duris nustebina išskirtinė tvarka ir išpuoselėtos bei prižiūrėtos įvairių rūšių gėlės. Sunku patikėti, kad čia tvarkosi jokių specialių mokslų nebaigusios dvi jaunos moterys: Indrė – diplomuota sociologė, Viktorija – būsima verslo vadybininkė. Be to, Indrė – trijų vaikų mama, o mažiausias jų gimęs tik šiemet. Tiesa, darbams labiau prispaudus joms noriai pagelbėja antrosios pusės, tėvai, kartais tenka samdyti žmonių.

Kad čia pluša išskirtinė komanda, abejonių nekyla. Štai, pavyzdžiui, Viktorijos būsimas vyras – ugniagesys gelbėtojas, o Indrės sutuoktinis – muzikuojantis kariškis, tačiau šiltnamiai pastatyti ir puikiausiai įrengti jų pačių rankomis. Moterys šypsosi, kad netrukus jie ir vėl turės pasiraitoti rankoves – jau suplanuoti trečiojo šiltnamio statybų darbai.

„Viskas priklauso nuo požiūrio. Jei tik norėsi, tai ir suspėsi, ir išmoksi visko. Pradžioje kai kurie sakė, jog kurdami šeimos verslą labai rizikuojame, esą susipyksime, išsiskirsime ir nieko nebus, tačiau ir tai – požiūrio reikalas. Mes norėjome, kad tai būtų šeimos verslas, turėjome tikslą patys sau susikurti darbo vietas“,- pasakoja I. Pavilonienė.

Prieš trejus metus nusprendusios imtis nuosavo verslo moterys nė karto nesuabejojo savo pasirinkimu ir vieningai tvirtina, jog „nepasisekti tiesiog negali, kai užsiimi mėgiama veikla“. „Neretai mūsų klausia, kodėl mes kapstomės žemėse, kai galėtume dirbti švaresnius darbus. Tačiau tai, ką darome, mums patinka. Dirbame daug, kartais net naktimis, pavargstame, bet ir tas nuovargis – malonus“,- sako Viktorija ir Indrė.

Kokio verslo imtis, joms padėjo apsispręsti vieta – Indrės tėvų ir būsimų Viktorijos uošvių sodyba arti pagrindinio kelio, puikiai matomoje vietoje, o ir žemių nemenkas plotas aplink namus. Pradžioje žinių apie daiginimą ir gėlių auginimą joms teko ieškoti savarankiškai, vėliau susipažino su ūkininku iš Garliavos, valdančiu stambų gėlininkystės ūkį. Jis ypač palaikė jų siekį kurti savo verslą ir norą dirbti, negailėjo informacijos ir patarimų, neprašydamas už tai jokio atlygio, o šiemet buvo atvykęs pažiūrėti, kaip joms sekasi.

Anot I. Pavilonienės, kasmet daržovių daigų ir gėlių sodinti tenka vis daugiau, nes paklausa auga – žmonės nebenori vargti, patys daiginti ir apkrauti vazonais palangių. Be to, dažnas nori išbandyti vis kitas daržovių ar gėlių veisles, o namuose galybės jų neprisisėsi. „Kasmet išbandome vis naujų veislių daržovių ir gėlių, jau spėjome atsirinkti sėklas, kurios yra labai derlingos ir mėgiamos pirkėjų“,- patirtimi dalijasi Indrė.

Jei dar pernai daržovių daigus ir gėles moterys pardavinėjo turguje, tai šiemet juos puikiausiai išperka tiesiai iš šiltnamių. „Turėjome tokį tikslą, kad ne mums pirkėjų reikėtų ieškoti, bet pirkėjai ieškotų mūsų. Jį įgyvendinome trečiais savo veiklos metais“,- pasakoja Viktorija ir džiaugiasi, kad pagaliau nebereikia prekiauti turguje, esą konkurencija ten labai nemaloni, netgi arši, senbuviai naujokų įsileisti neskuba.

Didžiausias pastangų įvertinimas jaunosioms verslininkėms – sugrįžtantys klientai. Štai, pavyzdžiui, šiemet vienas pirkėjas iš Vilniaus į Luksnėnus daigų atvyko pirkti dukart, nes pirmieji pasodinus nušalo – įvertinęs kainos ir kokybės santykį jis nusprendė, kad atvažiuoti į Luksnėnus jam labiau apsimoka nei įsigyti jų sostinėje. „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo ne parduoti, bet pritraukti žmogų, kad jis pas mus sugrįžtų ir dar kaimyną atsivestų. Nesistengiame įsiūlyti, visada esame atviros su klientais ir tai veikia“,- pasakoja V. Arbočiūtė.

Ingrida Surdokaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

leave a comment

Create Account



Log In Your Account



X