Jau nuo liepos Alytaus miesto gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šiukšles. Dėl vasario pradžioje Alytaus miesto tarybos palaiminto sprendimo pabranginti mokestį už atliekų tvarkymą aistros netyla iki šiol. Panašu, kad ir artimiausiu metu nurimti nežada. Planuojamas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) veiklos auditas, keliamas jo vadovo Algirdo Reipo rotacijos klausimas, aktyvūs miestelėnai ir kai kurie politikai tikina visaip kaip tam priešinsiąsi.
Jie pikti ir vietos valdžią ragina nedelsiant atšaukti sprendimą. Priežastys aiškios ir suprantamos. Kituose šalies miestuose šiukšlės brango keliais procentais, tuo tarpu Alytuje – 20-40 procentų. Štai pavyzdžiui Biržų ir Ukmergės rajono savivaldybes savo šiukšlių kaina lenkiame dvigubai, pirmaujame ir prieš Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį bei daugelį kitų miestų.
Štai pavyzdžiui Druskininkų ir Birštono, kuriuose atliekų tvarkymą taip pat organizuoja ARATC, gyventojai už šiukšles moka taip pat žymiai mažiau, nors juose bendras gyventojų ir turistų skaičius tikriausiai gerokai viršytų Dzūkijos sostinės gyventojų skaičių.
Tarybai tvirtinant sprendimą buvo taip svarbu „prastumti“ padidintas kainas, kad balsavimo metu dėl galimo interesų konflikto nesiteikė nusišalinti tarybos narys konservatorius Andrius Jučas, ARATC vadovaujantis Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padaliniui.
Atrodo, kad Alytus – atskira respublika, kurioje galioja kitokie nei visur įstatymai. Čia gyvenantys žmonės už šiukšles moka didelius pinigus, nors šiukšlina ne jie, o plotas, kuriame gyvena. Pagal galiojančią tvarką, vienišas trijų kambarių bute gyvenantis senjoras yra didesnis šiukšlintojas negu kiek mažesniame dviejų kambarių bute įsikūrusi keturių asmenų šeima.
Jau nuo liepos gyvenantiems 45 kvadratinių metrų bute per metus už šiukšles teks atseikėti 42,76 euro, vietoje dabartinių 26 eurų. Individualių namų gyventojų sąskaitos priklausys ne tik nuo ploto, bet ir nuo to, į kokio dydžio konteinerį meta šiukšles. Pavyzdžiui, gyvenantys 100 kvadratinių metrų nuosavame name, o kieme turintys atskirą vidutinio dydžio, maždaug 1 kubinio metro, konteinerį, per metus paklos – 64,76 euro, besidalinantys konteineriu su kaimynais – 74,41 euro.
Ir neguodžia savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Jastremsko žodžiai, kad jam, gyvenančiam 55 kvadratinių metrų bute, šiukšlės pabrangs vos 1,5 euro per mėnesį. Jo mėnesinė alga – 2139 eurai neatskaičius mokesčių, tuo tarpu daugelio senjorų pensijos nesiekia nė 300 eurų.
Nors į susitikimus su alytiškiais ARATC vadovas A. Reipas vengia ateiti, tačiau vos tik progai pasitaikius noriai dėsto apie paslaugų už šiukšles branginimo būtinumą. Esą pristatyta kompostavimo aikštelių, įvairių įrenginių. O kur dar tas Vyriausybės rekomendacinis nutarimas rinkliavą už atliekas sudaryti iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. Žodžiu, pinigų reikia, nors tu ką.
Vakar internetinėje ARATC svetainėje paskelbta žinutė apie gautą „Gazelės“ apdovanojimą už sėkmingą darbą ir spartų įmonės augimą. Užsimenama, kokį nelengvą ir ne rožėmis klotą kelią tenka nueiti jos vadovui, kad įrodytų pažangos būtinumą ir naudą. Paprastai naudos įrodinėti nereikia, kai ji yra, tai dažniausiai matoma plika akimi, o ir naujovės būtinos, tik jei jos pamatuotos ir realios, o lentynoje dulkanti statulėlė dar nereiškia, kad viskas gerai.
Plečia ARATC valdas ir infrastruktūrą, didina darbuotojų skaičių, nors Alytuje šiukšlių akivaizdžiai mažėja, nes mažėja gyventojų, miestas senėja, tonos plastikinių butelių atsiduria taromatuose, o ne konteineriuose.
Tarybos nariams pateikiamos lenteles su paskaičiavimais ir viliamasi, kad niekas nepasidomės, kas po skaičiais slepiasi. O čia ima ir pasidomi kai kurie iš opozicijos, aktyvesni daugiabučių bendrijų pirmininkai ir alytiškiai, paskaičiavę ir pamatę rezultatus kaip iš fantastinės knygos garsiai rėkia, dar prašo paaiškinti ir žada netylėti…
Ingrida Surdokaitė